puškýti, -ìja (-ỹja), -ìjo, pùškyti, -ija, -ijo
1. puškėti 1: Košė, kiek pabuvus, ima puškýti. Jau rausvos putos puškijo jo sukepusiose lūpose.
2. pykti: Pùškytis pradėjo kaip bulvių košė.
apipuškýti. apipuškėti 1: Apipuškìjęs, nupūslijęs veidas.
išpuškýti. išpuškėti 1: Ale i smetonos nusipirkau, visa išpuškìjus.
nupuškýti. nupuškėti: Liežuvio viršūnė nupuškìjo. Jos lūpos suskilusios, net nupuškijusios. Kad liežuvis nupuškijo, apkalba kas nors.
supuškýti.
1. pukšint išsikelti, išaugti: Pyragai būtų nusisekę, tik labai supuškìję.
2. aptekti puškais: Kalbančioms liežuviai nesupuškija.
3. imti pūti, susileisti: Tep šilta, tai užkasti kaupuos runkeliai susipùškys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.