.
pūstė́ti, -ė́ja, -ė́jo. pūstyti 1: Jūsų reikalams nei galo nėra, tik ūkį baigiate pūstėti! Gera tau buvo pūstė́ti, kad mano buvo uždirbta. Apleidė žemę, pradėjo gerti ir pūstėt visą gėrybę.
išpūstė́ti. išpūstyti:
1. Namus išpūstėjom, tave bemokydami, kas beims plikas [seseris]. Tėvas turtą sukrovė, o sūnus išpūstė́jo. Išpūstė́t kožnas moka, o dagyvent ne visi dagyvena. Ne savo prakaitu uždirbai, greit išpūstė́si. Išsipūstė́ [jo] viską i išvažia [vo]. Nemokėjo gyventi, labai išsipūstėjo.
2. Išpūstėjęs [mišką] iš čento, zasiekus padarė. Jau išpūstė́jo visus žolynus.
3. išnykti, pražūti: Par dvejis metus viskas išpūstė́jo.
razsipūstė́ti. išsileisti, išsiparduoti: Razsipūstė́ [jo] visa ką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.