putė́ti, -ė́ja, -ė́jo. nykti.
išputė́ti
1. išnykti, pražūti, niekais nueiti: Visi Banio turtai daba išputė́jo. Sodas baigia išputė́t: senosios obelės nušalo, jaunosios nudžiūvo. Seniau laukiniai karveliai miške burbuliuoja, daba išputė́jo, nebėr. Senis bitininkas jau pasimirė, ir dabar bitės išputė̃s. Pilni buvo namai, nieko netrūko, o tėvas mirė – viskas išputė́jo. Visi gerumai išputė́jo, tik vienas blogumas liko. Išputė́jo kaip žydo bitės. Mūsų šulnys viškum išputė́jęs: ritinis išpuvęs, svirtis nulūžus. Išputė́jo (suplyšo) naginės, batai. Jau galvelės mūsų išputė́jo. Kad tu išputė́tum, t. y. į putas pavirstumei (išnyktum, pražūtum). Kad tu išputėtum, kaip gaili!
2. nusigyventi: Tas kiemas viškum išputė́jo. Išputė́jo jis – nieko nebėra. Nebe dainos rūpėjo, tik žiūrėjai, ka neišputė́tum. Ir ūkio draugija jau išputėjo. Viską išsipardavė, išsiputė́jo.
3. prarasti, netekti: Tokį gerą darbą jos išputė́jo.
4. išsidanginti.
nuputė́ti.
1. pranykti, pradingti: Kažkur tas peilis nuputėjo?! Mįslė – par pilvą gysla. Kas tos mįslės nenuspės, tam ta gysla nuputės.
2. nusigyventi: Tu baigi nuputė́t.
paputė́ti. pranykti, pražūti: Jie veža ir veža malkas ir, kad tu paputėtum, už tiek nedaug pirko!
parputė́ti. parvykti, parbėgti: Kiek buvęs, kiek nebuvęs, tuoj parputė́jo į namus.
suputė́ti.
1. išnykti, pražūti: Kad tu suputė́tum!
2. suvargti, sunykti: Jo sesulė tokia suputė́jus šią žiemą: tai diegliai, tai dusulys kamuoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.