išpykimas

pykìmas. pykìmos. → pykti:

1. Buvo kiek i pykìmų [dėl turto].

2. Tas pykìmos yra nū pačių žmonių. Išsižadėkime pykimosi, šnairavimosi viens į kitą.

3. nesantaika, barniai: Pykìmai eina (nesutinka, barasi) .
širdiẽs pykìmas noras vemti: Pavalgę apserga pykimu širdies. Prisideda širdies pykimas, vėmimas ir labai didelis silpnumas.
apsipykìmas. → apsipykti: Prašneko į ją po vakarykščio apsipykimo.
įpykìmas. → įpykti 1: Vienok tame įpykime lietuviai išleido kunigaikštį su keliais rimtais pulkais, idant Albertuo atmonytum. Baisus čia jo įsipykìmas.
išpykìmas. → išpykti; nepasitenkinimas.
papykìmas.

1. → papykti 1: Didei įniršo papykimas pono Dievo. Kad nebūtų barnių, pavydėjimų, papykimų. Nuo visokio pasipykimo gink ir meilingai užlaikyk.

2. → papykti
3.
pérpykimas. → perpykti 1: Toks gi jo pérpykimas, kad nepr [i] eit! Žmogus pérpykime velnias žino ką padarytų. Išbalęs nuog parpykimo.
supykìmas. → supykti:

1. Atlyžo širdis nuo supykìmo. Nuomarinio liga paeina nuo išsigandimo ir dažno supykimo. Tėvai, neveskit ing supykimą vaikų savo! Sutikime gyvensi – supykime pasensi.

2. Toks tę i mano susipykìmas buvo. Kaltino vienas kitą net iki susipykimo.

3. pasibjaurėjimas, šleikštumas.
užpykìmas. → užpykti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pykìmas</b>. pykìmos. → pykti: <br/>1. Buvo kiek i pykìmų [dėl turto]. <br/>2. Tas pykìmos yra nū pačių žmonių. Išsižadėkime pykimosi, šnairavimosi viens į kitą. <br/>3. <span class="explanation">nesantaika, barniai: </span> Pykìmai eina <span class="explanation"> (nesutinka, barasi) </span>. <br/><b> širdiẽs pykìmas</b> <span class="explanation">noras vemti: </span> Pavalgę apserga pykimu širdies. Prisideda širdies pykimas, vėmimas ir labai didelis silpnumas. <br/><b>apsipykìmas</b>. → apsipykti: Prašneko į ją po vakarykščio apsipykimo. <br/><b>įpykìmas</b>. → įpykti 1: Vienok tame įpykime lietuviai išleido kunigaikštį su keliais rimtais pulkais, idant Albertuo atmonytum. Baisus čia jo įsipykìmas. <br/><b>išpykìmas</b>. → išpykti; <span class="explanation">nepasitenkinimas. </span> <br/><b>papykìmas</b>. <br/>1. → papykti 1: Didei įniršo papykimas pono Dievo. Kad nebūtų barnių, pavydėjimų, papykimų. Nuo visokio pasipykimo gink ir meilingai užlaikyk. <br/>2. → papykti 3. <br/><b>pérpykimas</b>. → perpykti 1: Toks gi jo pérpykimas, kad nepr [i] eit! Žmogus pérpykime velnias žino ką padarytų. Išbalęs nuog parpykimo. <br/><b>supykìmas</b>. → supykti: <br/>1. Atlyžo širdis nuo supykìmo. Nuomarinio liga paeina nuo išsigandimo ir dažno supykimo. Tėvai, neveskit ing supykimą vaikų savo! Sutikime gyvensi – supykime pasensi. <br/>2. Toks tę i mano susipykìmas buvo. Kaltino vienas kitą net iki susipykimo. <br/>3. <span class="explanation">pasibjaurėjimas, šleikštumas</span>. <br/><b>užpykìmas</b>. → užpykti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.