pýktauti, -auja (-auna), -avo
1. piktauti 1: Ji ir dabar ant manęs pýktauja. Ko tu čia pýktauji?! Ko tu ant manę vis pýktauni, kad aš tau nieko bloga nedarau?! Nepaspėjo atvažiuot, jau ir pradėjo pýktaut. Senis klausėsi, lingavo galvą ir pyktavo. | Šuo tik pýktauna, pýktauna, kažin, ar nešoks ant svečio. Kieme antys pradėjo šaukti ir pyktauti, kad joms sutrukdė šildytis.
2. darytis pikta, norėti vemti: Jeigu jau, kiek išgėręs, tuoj pýktauna, – dėta tabokos [į naminę degtinę].
išpýktauti
1. kurį laiką išbūti supykusiam.
2. išgauti pykčiu.
3. aprimti, išsigiedryti. Gal išsipýktaus oras.
papýktauti. kiek papykti: Šitie išėjo, bet pirma patriukšmavo, kiti ir papyktavo, bet nieko čia pakeist negalėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.