išpykti

pỹkti, -sta (-ia), -o.

1. jausti pyktį: Iš pačios širdies pykaũ ant tavęs. Ans atlyžo, nepỹksta. Kam pyksti ant manęs? Už ką pykstì ant jo? Čia tau, kad nepyktum! Nora Stasys pỹkstie, nora nepỹkstie, – aš padariau, kaip mun reikėjo. Pỹksta, kam sakau. Kad šeiminykė, duoną maišydama, pyksta, tai bus rūgšti duona. Ale nepỹk, gaidau, kad žodį dar pasakysu. Labai pyko, labai iršo, apie pupas užsimiršo. Anas neduoda, tai ir pỹkia. Šiaudas neperdegė – jau pyksta. | Didžiasis [viščiukas] pỹksta, mažasis kerta tą didžiąjį. Mano kiaulė pyksta (urzgia, kriūkia) , reikia vežti namo. Pyksta kap šuva ant katino. Pyksta kap ubago pilvas. Nėr ko pykt, kad reikia susitikt. Ko pykti – reiks susitikti. Kas pyks, tam uodega dygs. Kas pyksta, tam ragai dygsta. Pykstančiam nėr dalies. Ugnelė gesoma pyksta. Pỹk pỹk! juo kiaulės vyks (pyk, kiek nori, nebijau tavo pykčio) . .

2. būti su kuo piktuoju, vienam ant kito rūstauti: Kap čia padaryt, ka nebūt jai negražu i nereikėtų pỹkt su vyru? Jei nenori su kaimynu pỹkt, neskolink pinigų. Povilas visai nenorėjo su draugu pyktis. Su kaimynais nesipykstame, svetimo nieko nenorime, savų lobių atliekamų neturime. Kam pyktis: verčiau gražiuoju akis išsilupinėti! Du pykstas, trečias jų batus nešio [ja].

3. bartis: Pỹkos kunegas, kad neposnykau [ja].
širdìs (šìrdį, dū̃šią; )
pỹksta verčia vemti, bloga, šleikštu: Pỹksta širdìs, nė valgyt nėko nenoru. Teip mun širdìs pỹksta nu taukų, nu visko. Ka būtų širdìs nepỹkę, būčiau pri daktaro dar nejusi. Kai jie valgo baisiais pirštais, tai man tuoj šìrdį pỹksta. Negaliu žiūrėti, kaip kiti geria, bežiūriant širdìs pỹksta. Be nepỹksta širdẽlė, ar nepikta, ar nenori vemti? Pyksta mi širdis. Staiga ėmė širdį man pykti, galvą sopėti, ir pradėjau vemti.
apsipỹkti truputį susipykti: Mes truputį su juo vakar apsipỹkom. Jie apsipỹko su marčia. Anas su visais apsipỹkęs.
atpỹkti

1. nustoti pykti, atsileisti: Vieną kartą užpyksta, kitą kartą atpyksta. Pryš mirimą beatpyko.

2. nusibosti, įkyrėti, įgristi: Atsipỹksta perdien dirbt. Atsipỹko man tokią ašakotą duoną grumenti. Man jau pienas, jeg dažnai, tai atsipyksta. Dažnai belandžiodamas gali jam atsipỹkti. Man jau atsipỹko tie šokimai. Atsipỹko jam laikyti kalakutai.
įpỹkti

1. pasidaryti piktam, įširsti: Šešuras įpỹkęs nū, todėl neik dabar. Kai inpykstù, tai net drebu visas. Vaikinas įpykęs perplėšė levą per pusę. Ir kai sveika [boba] insipyko, vargiai žvirbliai gyvi liko.

2. susipykti: Ilgainiui įsipỹko su kaimynu, ir nebegali sugyventi. Kad įsipỹkos, kad įsipỹkos anie!

3. įkyrėti, įgristi, nusibosti: Kad būtų toks visų mylimas, kaip sakai, buvęs, būtų taip neįsipykęs visiems. Rodos, numirčia – nė sau neinsipỹktum, nė kitiem. Kitas vėl gaspadorius įsipyksta su tuo ėsti nedavimu [šeimynai]. Geras vaikas buvo: neinsipỹko jai nei žodžiu, nei darbu. Su savo kalbom visiem įsipỹko. Ar jau tau įsipyko mano dovana? Jau įsipyko lietus. Didžiai įsipyksta mums pelės. Įsipỹko iki kaulų smegenų.
išpỹkti

1. laimėti pykimu: Ką čia beišpỹksi, jei toks įstatymas. Pyk nepyk – vis tiek neišpyksi.

2. susipykti.

3. išvaryti piktuoju: Kaip vieną [vaiką, piemenį] išpỹks, kitą sūnų pakišu ganyti.

4. kurį laiką pykti: Aš buvau pyktelėjus ant jos, ale ką tu išpyksi tiek ilgai.
nupỹkti

1. pasidaryti negera, šleikštu: Kap da nupyko, kad bėga pro duris, kad nepamatyt kiti!

2. kiek papykti: Kad jį kur varnos! – nusipykau ir ėmiau dairytis. Nusipykdamos užmokėjo skolą.
papỹkti.

1. kiek supykti; užsirūstinti: Kad jis papỹkęs, negal nė žodį jam pasakyti. Nesikalba, gal papỹkus. Kaipgi neduosi – papỹks! Gi gal papỹko už ką jau kaiminka, kad nė pasivepėt nebeužeina. Jin sveika ir sveika; kad tik papyko, ir serga. Buvo piktas tijūnas, papỹkę darbinykai griebę ir sudeginę. Ale jis an man papỹksta ir vėl atsileidžia. Bernužis ir papyko, žiedelį ir parito. Bet jau vilks, per daug girdėdams, ko nepadūko ir, papỹkęs labai, iš keršto visas išputo. Papykstu, piktesnis tampu. Pusiau pykterėjęs, mažumą papỹkęs. Ar nesakė papykęs tokių žodžių, kurie ir minėti sarmata? Bet Jokūbas didei papyko ant Rahel. Kas papỹko, – katės pypo. Geruoju ir papykdamós prašiau – neklauso.

2. kurį laiką pykti: Ji papyko valandėlę. Papỹks, papỹks ir atsileis. Papỹksta biškį ir vėl anas su tavim geruoju.

3. pasidaryti negeram, nedoram, pagesti: An to turi gimdytojai priveizdėt, idant vėl vaikai. ko nepamatytų arba neižgirstų, ižg kur papykt ir pagest galėtų. Idant jaunimas jų nepalostų ir nuog pateikos nepapyktų.

4. imti smarkiai ką daryti; padūkti: Iš tos nelaimės ir papỹko žmogus gert. Kiaurą dieną lytus lijo kaip papykęs.

5. įskausti: Grumstų kietumas: keliais ropoji – ir keliai papỹko, ir rankos papỹko.

dūšià papỹksta; . verčia vemti, bloga, šleikštu.
pérpykti.

1. labai smarkiai supykti: Teip buvau pérpykęs ant jo, kad tik tik susivaldžiau netrenkęs į žemę. Pykau pérpykau ant jo. Genys, visas pérpykęs ant puodžiaus, užskridęs arkliui ant kaktos ir ėmęs akis lest. Toj meška perpykus kaip griebė tą velnią – sumalė in smulkius miltus! Sigutė nepakluso ir nėjo, o ragana perpykus nubėgo ir išsuko pirmutinę koją kalaitei.

2. kurį laiką pykti: Visą dieną párpyko ant munęs.

3. nustoti pykus: Ji greit supyksta, bet greit ir párpyksta.
pripỹkti

1. iki valios pykti: Kitą kartą paimi knygą, pripyksti, kad nieko nesupranti. Kur tę spėsi pripykt kasdien!. Prisikeiksi, prisipyksi, daugiau tik bėdos bus. Prisipykęs, prisibaręs kelyje, į pabaigą kelionės senis jau gerokai atvėso.

2. turėti naudos, gerumo pykstant: Nepykstu! Ką te pripyksì (kas iš to pykčio) !
supỹkti.

1. užsirūstinti, užsiširdyti: Plykt, supỹks kaip liepsna ir atsileidžia greitai. Taip supỹko, kad šuo kraujį nebūtum lakęs anudums. Tai tu man taip supyk žmogui! Kaip supyks, visa sudraskys. Supykau jam. Perkūns, didei supykęs, jį. kardu perdalijo. Ar tu labai supykai, kad tu mane nelankai? Supykusi užmiršta viską ir pasiryžusi eiti ugnin ir vandenin. | Pasakyk, berneli, kas tau atsitiko, kad tavo širdelė ant manęs supyko? Supykusiomis (pyktį rodančiomis) akimis ant ko, į ką žiūriu. Supyko dėl baravyko, nuliūdo dėl barščių bliūdo. Supyko nuo baravyko, atsileido nuo kačiukės veido. Supyko – duos kačiukė pypo.
supỹkusiai.

2. vienam ant kito užsirūstinti: Susipỹkom par vaikus. Su kaimynu susipykaũ iki kraujo (labai smarkiai) . Per slenkstį nesisveikykim, ba susipỹksim. Kad nori susipỹkt su kuo, – paskolyk ką. Musė pralėks pro nosį, i susipỹksim. Mes susipỹkome ir pargentome, parsiskiedėme. Nebeatmenu, kodėl mudu susipykova. Bičiuliams susipykus, jų bitės išnyksta. Susipỹko, susierzino kaip šunes. Tokiam šalty eini be kepurės, lyg su protu susipỹkęs (sukvailėjęs) būtum. Gi viskas būt gerai, tik su sveikata susipykaũ (susirgau) . O aš susipỹkęs su kiaušiniais: kai kiaušinį suvalgau, tai man po krūtine stovi. Besibučiuodami dažniausiai susipyksta.

3. užpūliuoti: Mano koja jau supỹko.
širdìs (šìrdį, ant širdiẽs) supỹko (supỹksta) verčia vemti, bloga, šleikštu: Visko daug privalgė, net širdìs supỹko. Pavalgius kartais supỹksta širdìs. Supỹko šìrdį, ir susivėmė. Supyko man in širdies nuog sūrio, tik nesusivėmiau. Paprašė žalių kiaušinių, ale supyko širdį, ir nebegalėjo valgyt. Apšleikšto širdį, supỹko šìrdį (nuo kokio valgymo). Jau baigė gerti, bet supyko jai širdis, ir vėl išvėmė vandenį. Piktai ant širdies tampa, ir vos širdis nesupyksta.
užpỹkti.

1. supykti, užsirūstinti, užsiširdyti: Ažpỹksta, tai nekalba anei žodžio. Aš užpykaũ labai ant tavęs. Užpỹko, kaip degtukas užsidegė. Užpykęs greitai nebeatsileis. Kad užpyko, tai pagatava sutrint ir nupūst. Dėkui tau, vaitai, kad tu ažpykai, man arklelį palikai. Narsūs ir jie, kai užpyksta. Susibaręs nepyk pirmą dieną, užpyk antrą. | Riestuodegiai i kudloti, visi ėmė smarkiai loti, net širdis užpỹko. Kas užpỹko – katės pypo.

2. užtvinkti, užpūliuoti: Gal jam rankytė užpỹko? Nekasyk rankos, da votis ažpỹks. Kūliau, bulbas kasiau, akys gavo dulkių, ažpyko, ėmė raudonuot.
širdìs užpỹksta (užpỹko) verčia vemti, šleikštu: Aš negalėjau nė valgyt: man širdìs užpỹko.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ispykti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pỹkti, </b>-sta (-ia), -o. <br/>1. <span class="explanation">jausti pyktį: </span> Iš pačios širdies pykaũ ant tavęs. Ans atlyžo, nepỹksta. Kam pyksti ant manęs? Už ką pykstì ant jo? Čia tau, kad nepyktum! Nora Stasys pỹkstie, nora nepỹkstie, – aš padariau, kaip mun reikėjo. Pỹksta, kam sakau. Kad šeiminykė, duoną maišydama, pyksta, tai bus rūgšti duona. Ale nepỹk, gaidau, kad žodį dar pasakysu. Labai pyko, labai iršo, apie pupas užsimiršo. Anas neduoda, tai ir pỹkia. Šiaudas neperdegė – jau pyksta. \| Didžiasis [viščiukas] pỹksta, mažasis kerta tą didžiąjį. Mano kiaulė pyksta <span class="explanation"> (urzgia, kriūkia) </span>, reikia vežti namo. Pyksta kap šuva ant katino. Pyksta kap ubago pilvas. Nėr ko pykt, kad reikia susitikt. Ko pykti – reiks susitikti. Kas pyks, tam uodega dygs. Kas pyksta, tam ragai dygsta. Pykstančiam nėr dalies. Ugnelė gesoma pyksta. Pỹk pỹk! juo kiaulės vyks <span class="explanation"> (pyk, kiek nori, nebijau tavo pykčio) </span>. <span class="explanation">. </span> <br/>2. <span class="explanation">būti su kuo piktuoju, vienam ant kito rūstauti: </span> Kap čia padaryt, ka nebūt jai negražu i nereikėtų pỹkt su vyru? Jei nenori su kaimynu pỹkt, neskolink pinigų. Povilas visai nenorėjo su draugu pyktis. Su kaimynais nesipykstame, svetimo nieko nenorime, savų lobių atliekamų neturime. Kam pyktis: verčiau gražiuoju akis išsilupinėti! Du pykstas, trečias jų batus nešio [ja]. <br/>3. <span class="explanation">bartis: </span> Pỹkos kunegas, kad neposnykau [ja]. <br/><b></b> širdìs (šìrdį, dū̃šią; </b>) <br/><b>pỹksta</b> <span class="explanation">verčia vemti, bloga, šleikštu: </span> </span> Pỹksta širdìs, nė valgyt nėko nenoru. Teip mun širdìs pỹksta nu taukų, nu visko. Ka būtų širdìs nepỹkę, būčiau pri daktaro dar nejusi. Kai jie valgo baisiais pirštais, tai man tuoj šìrdį pỹksta. Negaliu žiūrėti, kaip kiti geria, bežiūriant širdìs pỹksta. Be nepỹksta širdẽlė, ar nepikta, ar nenori vemti? Pyksta mi širdis. Staiga ėmė širdį man pykti, galvą sopėti, ir pradėjau vemti. <br/><b>apsipỹkti</b> <span class="explanation">truputį susipykti: </span> Mes truputį su juo vakar apsipỹkom. Jie apsipỹko su marčia. Anas su visais apsipỹkęs. <br/><b>atpỹkti</b><br/>1. <span class="explanation">nustoti pykti, atsileisti: </span> Vieną kartą užpyksta, kitą kartą atpyksta. Pryš mirimą beatpyko. <br/>2. <span class="explanation">nusibosti, įkyrėti, įgristi: </span> Atsipỹksta perdien dirbt. Atsipỹko man tokią ašakotą duoną grumenti. Man jau pienas, jeg dažnai, tai atsipyksta. Dažnai belandžiodamas gali jam atsipỹkti. Man jau atsipỹko tie šokimai. Atsipỹko jam laikyti kalakutai. <br/><b>įpỹkti</b><br/>1. <span class="explanation">pasidaryti piktam, įširsti: </span> Šešuras įpỹkęs nū, todėl neik dabar. Kai inpykstù, tai net drebu visas. Vaikinas įpykęs perplėšė levą per pusę. Ir kai sveika [boba] insipyko, vargiai žvirbliai gyvi liko. <br/>2. <span class="explanation">susipykti: </span> Ilgainiui įsipỹko su kaimynu, ir nebegali sugyventi. Kad įsipỹkos, kad įsipỹkos anie! <br/>3. <span class="explanation">įkyrėti, įgristi, nusibosti: </span> Kad būtų toks visų mylimas, kaip sakai, buvęs, būtų taip neįsipykęs visiems. Rodos, numirčia – nė sau neinsipỹktum, nė kitiem. Kitas vėl gaspadorius įsipyksta su tuo ėsti nedavimu [šeimynai]. Geras vaikas buvo: neinsipỹko jai nei žodžiu, nei darbu. Su savo kalbom visiem įsipỹko. Ar jau tau įsipyko mano dovana? Jau įsipyko lietus. Didžiai įsipyksta mums pelės. Įsipỹko iki kaulų smegenų. <br/><b>išpỹkti</b><br/>1. <span class="explanation">laimėti pykimu: </span> Ką čia beišpỹksi, jei toks įstatymas. Pyk nepyk – vis tiek neišpyksi. <br/>2. <span class="explanation">susipykti. </span> <br/>3. <span class="explanation">išvaryti piktuoju: </span> Kaip vieną [vaiką, piemenį] išpỹks, kitą sūnų pakišu ganyti. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką pykti: </span> </span> </span> Aš buvau pyktelėjus ant jos, ale ką tu išpyksi tiek ilgai. <br/><b>nupỹkti</b><br/>1. <span class="explanation">pasidaryti negera, šleikštu: </span> Kap da nupyko, kad bėga pro duris, kad nepamatyt kiti! <br/>2. <span class="explanation">kiek papykti: </span> Kad jį kur varnos! – nusipykau ir ėmiau dairytis. Nusipykdamos užmokėjo skolą. <br/><b>papỹkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek supykti; užsirūstinti: </span> Kad jis papỹkęs, negal nė žodį jam pasakyti. Nesikalba, gal papỹkus. Kaipgi neduosi – papỹks! Gi gal papỹko už ką jau kaiminka, kad nė pasivepėt nebeužeina. Jin sveika ir sveika; kad tik papyko, ir serga. Buvo piktas tijūnas, papỹkę darbinykai griebę ir sudeginę. Ale jis an man papỹksta ir vėl atsileidžia. Bernužis ir papyko, žiedelį ir parito. Bet jau vilks, per daug girdėdams, ko nepadūko ir, papỹkęs labai, iš keršto visas išputo. Papykstu, piktesnis tampu. Pusiau pykterėjęs, mažumą papỹkęs. Ar nesakė papykęs tokių žodžių, kurie ir minėti sarmata? Bet Jokūbas didei papyko ant Rahel. Kas papỹko, – katės pypo. Geruoju ir papykdamós prašiau – neklauso. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką pykti: </span> </span> </span> Ji papyko valandėlę. Papỹks, papỹks ir atsileis. Papỹksta biškį ir vėl anas su tavim geruoju. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti negeram, nedoram, pagesti: </span> An to turi gimdytojai priveizdėt, idant vėl vaikai. ko nepamatytų arba neižgirstų, ižg kur papykt ir pagest galėtų. Idant jaunimas jų nepalostų ir nuog pateikos nepapyktų. <br/>4. <span class="explanation">imti smarkiai ką daryti; padūkti: </span> Iš tos nelaimės ir papỹko žmogus gert. Kiaurą dieną lytus lijo kaip papykęs. <br/>5. <span class="explanation">įskausti: </span> Grumstų kietumas: keliais ropoji – ir keliai papỹko, ir rankos papỹko. <br/><b></b><br/><b>dūšià papỹksta; </b>. <span class="explanation">verčia vemti, bloga, šleikštu. </span> <br/><b>pérpykti</b>. <br/>1. <span class="explanation">labai smarkiai supykti: </span> Teip buvau pérpykęs ant jo, kad tik tik susivaldžiau netrenkęs į žemę. Pykau pérpykau ant jo. Genys, visas pérpykęs ant puodžiaus, užskridęs arkliui ant kaktos ir ėmęs akis lest. Toj meška perpykus kaip griebė tą velnią – sumalė in smulkius miltus! Sigutė nepakluso ir nėjo, o ragana perpykus nubėgo ir išsuko pirmutinę koją kalaitei. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką pykti: </span> </span> </span> Visą dieną párpyko ant munęs. <br/>3. <span class="explanation">nustoti pykus: </span> Ji greit supyksta, bet greit ir párpyksta. <br/><b>pripỹkti</b><br/>1. <span class="explanation">iki valios pykti: </span> Kitą kartą paimi knygą, pripyksti, kad nieko nesupranti. Kur tę spėsi pripykt kasdien!. Prisikeiksi, prisipyksi, daugiau tik bėdos bus. Prisipykęs, prisibaręs kelyje, į pabaigą kelionės senis jau gerokai atvėso. <br/>2. <span class="explanation">turėti naudos, gerumo pykstant: </span> Nepykstu! Ką te pripyksì <span class="explanation"> (kas iš to pykčio) </span> ! <br/><b>supỹkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užsirūstinti, užsiširdyti: </span> Plykt, supỹks kaip liepsna ir atsileidžia greitai. Taip supỹko, kad šuo kraujį nebūtum lakęs anudums. Tai tu man taip supyk žmogui! Kaip supyks, visa sudraskys. Supykau jam. Perkūns, didei supykęs, jį. kardu perdalijo. Ar tu labai supykai, kad tu mane nelankai? Supykusi užmiršta viską ir pasiryžusi eiti ugnin ir vandenin. \| Pasakyk, berneli, kas tau atsitiko, kad tavo širdelė ant manęs supyko? Supykusiomis <span class="explanation"> (pyktį rodančiomis) </span> akimis ant ko, į ką žiūriu. Supyko dėl baravyko, nuliūdo dėl barščių bliūdo. Supyko nuo baravyko, atsileido nuo kačiukės veido. Supyko – duos kačiukė pypo. <br/><b>supỹkusiai</b>. <br/>2. <span class="explanation">vienam ant kito užsirūstinti: </span> Susipỹkom par vaikus. Su kaimynu susipykaũ iki kraujo <span class="explanation"> (labai smarkiai) </span>. Per slenkstį nesisveikykim, ba susipỹksim. Kad nori susipỹkt su kuo, – paskolyk ką. Musė pralėks pro nosį, i susipỹksim. Mes susipỹkome ir pargentome, parsiskiedėme. Nebeatmenu, kodėl mudu susipykova. Bičiuliams susipykus, jų bitės išnyksta. Susipỹko, susierzino kaip šunes. Tokiam šalty eini be kepurės, lyg su protu susipỹkęs <span class="explanation"> (sukvailėjęs) </span> būtum. Gi viskas būt gerai, tik su sveikata susipykaũ <span class="explanation"> (susirgau) </span>. O aš susipỹkęs su kiaušiniais: kai kiaušinį suvalgau, tai man po krūtine stovi. Besibučiuodami dažniausiai susipyksta. <br/>3. <span class="explanation">užpūliuoti: </span> Mano koja jau supỹko. <br/><b></b> širdìs (šìrdį, ant širdiẽs) supỹko (supỹksta) <span class="explanation">verčia vemti, bloga, šleikštu: </span> </span> Visko daug privalgė, net širdìs supỹko. Pavalgius kartais supỹksta širdìs. Supỹko šìrdį, ir susivėmė. Supyko man in širdies nuog sūrio, tik nesusivėmiau. Paprašė žalių kiaušinių, ale supyko širdį, ir nebegalėjo valgyt. Apšleikšto širdį, supỹko šìrdį (nuo kokio valgymo). Jau baigė gerti, bet supyko jai širdis, ir vėl išvėmė vandenį. Piktai ant širdies tampa, ir vos širdis nesupyksta. <br/><b>užpỹkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">supykti, užsirūstinti, užsiširdyti: </span> Ažpỹksta, tai nekalba anei žodžio. Aš užpykaũ labai ant tavęs. Užpỹko, kaip degtukas užsidegė. Užpykęs greitai nebeatsileis. Kad užpyko, tai pagatava sutrint ir nupūst. Dėkui tau, vaitai, kad tu ažpykai, man arklelį palikai. Narsūs ir jie, kai užpyksta. Susibaręs nepyk pirmą dieną, užpyk antrą. \| Riestuodegiai i kudloti, visi ėmė smarkiai loti, net širdis užpỹko. Kas užpỹko – katės pypo. <br/>2. <span class="explanation">užtvinkti, užpūliuoti: </span> Gal jam rankytė užpỹko? Nekasyk rankos, da votis ažpỹks. Kūliau, bulbas kasiau, akys gavo dulkių, ažpyko, ėmė raudonuot. <br/><b></b> širdìs užpỹksta (užpỹko) <span class="explanation">verčia vemti, šleikštu: </span> Aš negalėjau nė valgyt: man širdìs užpỹko.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

išpykti

#