pỹnioti, -ioja, -iojo, pinióti, -iója, -iójo.
1. pinti 2: Išpina, vėl supina, išpina, supina – pusę dienos pỹniojo [kasas]. Po dvarelį vaikščiosi, svirne kaseles piniosi. Viduj dienos rūteles ravėjau, aukštam svirne kaselę piniójau. Galvelę šukuoju, kaseles pynioju, apei jumis jauną dūmelę dũmoju. Tu virkšteles sukiojai, aš kaseles piniojau.
2. pinti 3: [Pas motutę] raskažėly vaikščiojau, vainikėlį pyniojau. Pynioja vainikėlius iš rūtų šakytėlių.
3. pinti 4: Tuinus iš apačios pỹniok su vytimis.
4. pinti 5: Pulčiau į kanapes – kanapėlės tankios buvo, kojeles piniojo. Zopostas kojas nepinioja (nevargina, neapsunkina) .
apipỹnioti. apipinti 3: Apipỹniojo tas krupis duris, vos įejau.
įpỹnioti; . įpinti.
išpỹnioti.
1. išpinti 1: Man žiedelius numaustysi, kaspinėlius išpyniosi.
2. išpinti 3: Išpỹnioti vyžas. pinant įraišioti: Mano kaselės valioj ūgintos, galionėliais vyniotos, šilkeliais išpỹniotos.
3. išraizgyti: Mano [žirgas] pabalnotas, brolio pažabotas, o to šelmio bernužėlio karnom išpiniotas.
nupỹnioti. nupinti 2: Gražus tavo vainikas, gražiai nupyniotas, aukseliais vedžiotas. Švento Jono vakarėlį pyniau rūtų vainikėlį, ir nupyniau, nupyniojau, popierėlin suvyniojau.
papỹnioti. papinti; dar kartą vynioti pinant (vainiką): Ant karnos [vainikėlis] rištas, siūlais vyniotas, karnele papyniotas.
pérpynioti; . įpynioti.
supỹnioti
1. supinti 2: Sušukuok man galvelę, supiniok kaseles, uždėk vainikėlį.
2. supinti 3: Prašau priimtų [vainiką] gražiai nupintą, po varpai suraškiotą, po šiaudui supyniotą. Brangus mano vainikėlis, iš rūtelių supiniotas.
3. suraizgyti, supainioti: Supyniotos slyvos (greta esančių kaimynų sodų slyvų šakos) , o nesibaram.
4. sukurti, suregzti: Supyniojau tam tikslui šiokias tokias eiles, kurias linksmindamies užgiedokime.
5. įsipainioti į kokius reikalus, įsikliudyti: Patys susipyniojo, inkliuvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.