pýpinti, -ina, -ino. pỹpinti
1. dūdele groti, dūduoti: Nepýpink prie manęs – galvą skauda. Nors da ir šalta, vaikai jau pypina, pavasarį šaukia.
2. pypčiojant signalizuoti: Ko čia pỹpini, ir ausys jau skauda! Privažiavo su tąja savo plerpyne prie ratų galo, pypt pypt pýpina – ir anam mat kelį duok! Pýpina, pýpina – nepraleida mašinos! Jau [vaikai],
mašiną apgulę, pýpina (liečia, spaudo mašinos signalą) .
išpýpinti. pagroti dūdele: Ka užeina ant seilės kas, tai tokias meliodijas išpýpina, kad tik klausykis vien, – eina kaip iš mieliausio ožragio!
papýpinti. pasignalizuoti: Papýpino mašina, kad pasitrauktumiam nū kelio. Kai važiuosi pro šalį, papýpink prie kiemo, aš tuoj ir išbėgsiu jau apsitaisęs. Aš jums papýpinsu (pakliudysiu, paspaudysiu mašinos signalą) , krupmaušiai! O šoperio diržas kame?!
supýpinti. staigiai pasignalizuoti: Privažiavęs iš patylių ka supýpino prie pat ausų – nė just nepajutau, kaip antropus griovio atsidūriau!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.