ragožiúoti, -iúoja, -iãvo, ràgožiuoti, -iuoja, -iavo.
1. išsiskėtusiai dėti, griozdoti, ragožinti: Jis kerta ir ragožiúoja tas šakas į eiles.
2. nevikriai eiti, lipti: Ragožiuoja, lipa, nežiūri nė kur. Kur dabar ragožiúojat, padlos. negalit ėst!
3. stačiokiškai šnekėti: Kiti vyrai tep neragožiúoja, kap jis.
4. verstis kūlio.
5. priešintis, spirtis: Kad liepiu, tai ir eik, ragožiuosis čia man dar!
įsiragožiúoti. įsiragožinti: Tokia tamsa, būtume įsirgožiãvę į duobes. Įsiragožiãvo į lovą.
išragožiúoti. šiaip taip, vargingai išeiti: Kai kada kiti išveda, ka nėr kam – ir pati apsigrabinėdama išragožiúoju.
nuragožiúoti.
1. nuristi, nustumti: Kur tu nuragožiavaĩ šitą pagalį?
2. nusiragožinti: Nusiràgožiavo nuo tilto su visu vežimu. Ir nusiràgožiuok tu man nuo stogo!
parsiragožiúoti. sunkiai pareiti: Na, tas tai į trečią dieną parsiràgožiuos!
suragožiúoti. netvarkingai sudėti, sumesti: Kam suragožiavaĩ tas malkas ant tako? Grėblius reikėjo padėt į savo vietą, o ne čia suragožiúoti.
užsiragožiúoti. užlipti, užlįsti į sunkiai prieinamą vietą: Kur tu dabar užsiràgožiavai, ar nenupulsi?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.