rairė́ti, ráira (raĩra, -ė́ja), -ė́jo.
1. niekus taukšti, plepėti: Jis kad pradės rairė́ti – nebus galo! Rairė́jo rairė́jo, ir nesupratau ką. Eik sau, nerairė́jęs niekų! Ką tu čia dabar niekus rairi?! Rairė́jo rairė́jo ir užmigti nedavė. Užgirdo, ką šuva, lapė sulojo, ir raĩra, nieko gerai nežinodamas.
2. kliedėti: Rairėjau rairėjau visą naktį, nieko nebepamenu, ką sapnavau.
3. klydinėti, klaidžioti: Nuseno boba i bet sau rairė́ja po pasaulį.
4. balsiai, garsiai kalbėti: Ko čia dabar rairì?!
5. vargingai augti, skursti, kežėti: Žąsiukai, kol sutvirtėja, ilgai rairė́ja. Prastoj žemėj nauda neauga, bet rairė́ja. Netikęs raira ant vietos.
išrairė́ti.
1. išdainuoti: Ne kožnam muzikantui sekas gerai išrairė́t.
2. išdykti: Šito merga visai išrairėjus.
nurairė́ti.
1. niekus nukalbėti, nutaukšti: Visiškai boba raira, kaip apydurnė nurairėjo. Čia tai jau tu nusirairė́jai!
2. nuskursti, nusibaigti: Baigia nurairė́t batviniai.
prirairė́ti. niekų prikalbėti, priplepėti: Visokių niekų prirairė́jo.
užrairė́ti. skurdžiai, vargingai užaugti: Šiaip taip ir čia rugiai užrairėjo. Kad ir maži batviniai, vis kaip užrairė̃s.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.