.
ráišioti, -ioja, -iojo. rišti:
1. Pomidorus ráišiojau. Gerai, kad kamašai an timpos, nereikia nei ráišiot. Pasilenkė batą ráišiot. Klausyk, mielas artojau, taisyk žambelį, raišiok žagrelę. Kūčioj padeda po stalu šiaudus ir rytojaus dieną neša tuos šiaudus į sodą ir raišioja ant šakučių. Kai apsiženijau, pačios nemylėjau: prie ratų raišiojau, po turgus vedžiojau.
2. Eik miežių ráišiot čia kur kiek. Raišiok linus nuo kraikos, kad nesusidraikytum. Reikėjo [linus] plakti i ráišioti į tokius buntus.
3. Gyvolius an šniūrų ráišiojo, lenciūgų nebuvo. Ráišiojau kolūkio veršius. Nieko daugiau neveikė, tik karves ráišiojo. Kur muragėlis, yr pazvalyta ráišiot kiaules. Čia pas mumis piemenies neliūb samdyti, liūb karves ráišios. Ráišiojamys buvo, gaspadoriai į kupetą neleida arklių.
ráišiotinai. Čia ráišiotinai viskas yr nuraišiota. Pašaliukais karvikę ráišiojuos aplei savi. ganyti rišant (gyvulius): Pievas arkliais ráišioja. Pūdymus ráišiojam, nesėjam.
4. Apipuolė [plėšikai],
ráišio [ja] miške. Su virvėmis ráišioti. Pradeda raišiot jums rankas i varyti par lankas. Gaudė ir raišiojo Viešpatį.
5. rišti
6. Raištis ráišiotis galvą.
6. rišti 9: Koja dar vis ráišiojama ir patinus. Pernakt ráišiok jį. i vyniok. Gandrai moka save gydyti ir raišioti sulaužytas kojas.
7. po truputį taupyti: Ráišiojo [skatikus statydintis ėmęsis ūkininkas],
skolinos piningų.
bámbas ráišioti priiminėti naujagimius: Bobai tai kad tik bámbas ráišiot!
rankàs ráišioti tuoktis: Su tavim, berneli, an šliūbo nestojau, su tavim, berneli, rankų neraišiojau.
antsiráišioti. antrišti
1. Antsiráišioję vyrai buvo raiščius ant rankų.
apráišioti. aprišti:
1. Apraišiotas raiščiais.
2. Josios galva apráišiota su skepetais žiemos čėse. Pasiėmė iš kampo skarmalų pundą ir savo bobą apraišiojo.
3. Žaizdą apráišioti. Apráišiojo vyrelį, visa galva balta – tegu nesipliekia (nesimuša) ! Medelius iš rudenio apráišiojom. Čiepus apráišioti. Apsiráišiojęs galvą.
4. apkabinėti raišiojant: Aptaisė ežį, lempučių tų visokių apráišiojo.
5. apganyti raišiojant: Kiek te mūs to pūdymo, ažtat ir pievas apráišiojom.
atráišioti
1. atrišti 1: Atraišiokite jį ir leiskite eiti.
2. atrišti 3: Atraišiojo karves nuo saito ir išvarė laukan.
3. atrišti 4: Mano tas manytasis ubagėlis maišelį nusiima ir rimtu veidu pradeda jį atraišioti. Reikėjo su šniūru užraišiotus vartus atraišioti. Teko atsiraišioti kuprinę, norint įdėti dovanas.
4. atrišti 6: Raišius maišo atráišioju. Mamai paskui reiks nosines atráišiot [išdžiūvusias]. Broliai liepė neatraišioti uodegų, nešerti jų ir negirdyti.
įráišioti. įrišti:
1. Įráišiojusi motynelė tai duonikės, tai sviestelio.
2. Įráišiojom tinklan svarelius. Įraišiojusys į arklių uodegas, lietuvių imtinius gyvus tąsiojo.
išráišioti. išrišti:
1.
2. Toks krupis, ko tu žinai išráišioti viską!. Išraišiosime ir traukysime pančius griekų jūsų.
3. išrišti 4: Arkliais išráišiota pieva – nešienuojama. Kai žolės nėr, greit rugienas išráišioji. Per vasarą sunku karvė išráišiot. Mas nebišsiráišiojam: mūso ganinkla yr plika – karvė padvės.
4. išrišti 5: Išráišiok šitas virveles. Išráišiojo šniūrkus vaikai iš batų. Kad pakliuvau ant pasiutusios bobos, tai visus mano kaulelius ir žodelius išráišiojo.
5. aprišant išdalyti: Abrūselius išdalysi, margas juostas išraišiosi.
6. išvalyti, išdarinėti: Joj nemoka greitai išráišiot žarnų.
nuráišioti. nurišti:
1. Nurinko išdžiūvusias drapanas, nuráišiojo virves.
2. Šilta šiandiej – galima vaikam skareles nuráišiot.
3. Visas [obelis] apraišioti, pavasarį vėlek reik visas nuráišioti.
4. nurišti 5: Ką čia bepjausi – arklių, karvių nuráišiota pieva. Čia nuráišiosi, tai prie pirties pažels. Ganykla nuráišiota – gal pupas kulti. Baigiam nuráišiot ganyklą. Negal nuráišioti pievą, an dobilienos pririšau. Bepigu ganyti kur nors prie miško, kur galima, draugų pasikvietus, slapukais pažaisti, ugnį susikurti, o čia – jau nuraišiotas, plikas lyg būgnas dirvonas. Tos ganyklos nedaug, greit nusiráišioja. Nusiráišiojo ganinkla, nėr ko duoti veršiuo.
paráišioti. parišti.
1. kiek parišti, pritvirtinti. . Ir jis ėme lipt, kelines pasiraišiojęs.
2. paganyti raišiojant (gyvulius): Žemės neturiu nė gyvoliams paraišioti, ko beklausi aramuojuo reikaluo. pajėgti ganyti raišiojant: Jau tokia bandą kas beparaišios – reikia ganyti.
pérraišioti. perrišti.
1. perrišti perjuosti: Párraišiok tą parraišiulį ant apriso (abrozdo).
2. praleisti kurį laiką raišiojant: Pársiraišiojau visą dieną priš danginsenos į naują kumiečyną.
priráišioti. pririšti:
1. Ant eglutės žaislų priráišioti. Pasodintus medelius reikia priraišioti prie kuolelių. [Bernelis tinginėlis] rugius pasėjo, neišvagojo, vandenys išgulėjo. Stogelį dengė, nepriráišiojo vėjai šiaudus nešioja. Sugavo tris šimtus lapių, priraišiojo prie jų uodegų degančias žvakes ir užleido ant lauko neprietelių. Prisiraišioję po vargonais medinių narvų, o narvuose vištos, triušiai pilki ir balti.
2. Baubė prie tvorų priraišioti galvijai. Stovi žirgeliai, stovi juodbėrėliai prie stakietų priraišioti, tymo balnais pabalnoti. Eik trobon, apsiuostyk, – pasakė Marijona. – Pamelšiu, pati karves priraišiosiu. Kai nueisi, tai rasi daugybę šunų, ant auksinių ir sidabrinių lenciūgų priraišiotų.
3. Brolius uždėjo ant tų arklių, priráišiojo ir jo [ja].
papriráišioti. pririšinėti: Papriráišios tik arklius aplink namus [čigonai].
suráišioti; . surišti:
1. Suráišiota tvora [iš baslių]. Jam ant kupros tebepūpsojo virvute suraišioti nuostabieji bidonėliai. Pritaisė lakalo su spiritu, padavė šunim, tie užlakę pasigėrė šunes, tiem suraišio [jo] uodegas, permetė per tvorą. Čigonas nuėjo į girią, suraišiojo medžių viršūnes į daiktą. Suraišiojami tarp savęs šakniniai daiktavardžiai.
2. Tus linus suráišios. Tus žabus galia ir mergaitė suraišiot ant kūlelius.
3. Suráišiok drabužius in ryšį. I tas bures reik suráišioti. Susiráišiok ryšius an kelio.
4. Žvengia ir spardosi arkliai, žviegia kiaulės, gailais balseliais skundžiasi vežimuose suraišiotos avys. Praėjo metai, ir aš supratau, kad tik pintinėje, tik suraišiotą išlaikys mane krante. Jau rankos gelžiniūs, jau kaip avinelis suráišiotas. Kūną Jėzaus suraišiojo ir baisiai kryžiavojo.
5. Į nūšukinę kokią skarą suvyturo, kaip užtriną dar suráišiojo, pametė į lovą, i nepasiusi: krok, kiek nori. Galva suráišiota. Susiráišiojęs galvą su abrūsu.
6. surišti 9: Virvė suráišiota. Suráišiojau vadžias. Turėjau virvę tokią tims kinkymams susiráišioti. Tai tada žmonys, šniūrus susiraišioję, ėjo ežiomis, braukdami nuo savo rugių sniegus.
7. sutvarstyti, subintuoti: Mūsų apylinkėje ilgai gyveno toks gandras, kurio viena koja buvo kažkuo suraišiota, lyg baltais bintais.
užráišioti. užrišti:
1. Mirusiųjų drabužiai būdavo stropiai užsagstomi, užraišiojami kojinių kojaraiščiai. Užkimšk drūtai su kamščiais ir su skurliais užraišiok butelius. Kojos arklio to i (irgi) užráišiojas su kaspinais.
2. Užraišiojo ant kožnos šluotos po kaspinėlį.
3. Ažráišiok visus maišus. Su ryšiais užráišiok maišus.
4. Užráišiojo sužeistas rankas. Tu žaizdas sutvarčioji (užraišioji).
5. užrišti 6: Užráišio [ja] varčiukus, ka vaikas neišeitų. Tada žmogžudžiai visas duris ažraišiojo, išvedė iš stonių arklius … ir išvažiavo. Eik, užráišiok vežimo galus, važiuosiu turgun.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.