išraišti

ráišti, -ta (-ia, -a), -o (-ė).

1. šlubuoti, raišuoti: Ráišia žmogus, koją skausti. I mun kojos kulnis skausta, negaliu ištūrėti ir einu raišdamà. Jau kuris tat laikas ráišdamas vaikščioju. Jau pasigavo, ale visą mėnesį ráišė. A kas koją padaužė, ka taip ráiši? Jis neráiša, nė nėko – sugijo. Kojas batai nugriaužė, ir raištù eidamas. Pagydė, nebráišė visai. Išdilė sutrenkimas, nebráišė. Jau mudu raištava. Ant galo nuaugo piemenės koja – raišta, nepaeina, negalinti kiaulių ginti. Pats išėjo raišdamas. Nenorėjo, kad jam padėtų. Visi sąnariai yr tvirti, galėčiau ir darbą dirbti. O kaip žmogų sutinku, kaip regint ráišti užninku. Ir jis raišė ant savo strėnų. Muno arklys pradėjo ráišti. Ar nematai, kad dešine koja arklys ráiša? Ráišė, vilko koją karvelė. Arklys ráišta. Širvukas vėl raišo ir pasiliko paskui. Daug tų mūsų gyvenimo apsireiškimų slenka, dažniausiai raišdami, pro mūsų visuomenę, iš niekur patarimo, iš niekur reikalingų nurodymų nesusilaukdami. Raišdamas (labai silpnai) teka vanduo. O kuomet odą apleidžiame arba menkai apie ją [=ja] tesirūpiname, tuomet veikimas plaukinių gyslelyčių silpnėja ir medžiagos permaina raišta (sutrinka) .

2. darytis raišam, šlubti: Arklys ráišta, šlumba (ima šlubuoti, kulniuoti).

3. smarkiai eiti, bėgti, sprukti: Kad raišo lauk iš tų dobilų!
kurià (katrà) kója ráišti kaip elgtis, suktis, išsisukti (pakliuvus į keblią padėtį): Nežinojo [žmonės] po karo, kaip šokinėti, katrà kója ráišti. Ot skubu, tai skubu, nebeišmanau, kuria koja beraišti! Nebišmano, kurià kója beráišti.
apráišti. pasidaryti raišam, imti šlubuoti, apšlubti: Kaip ans apraišo apžlibo, aną ir pavarė iš dvaro. Karvė apráišo, reiks nagą nukirst. Apráiš [arklys],
reik [ia] lupti [pasagas] žemė [n]. Muno bėrasis apráišo, nebegaliu kinkyti. Palikau apráišusią kiaulikę. Bevažiuojant arklys apráišo. Jums arklys apraišta, ir koks senelis atejęs sako: tas arklys ant piktos vietos yra užejęs. Kad arklys kaltūnus tur, reik juos su akmeniu nukirsti; kad su peiliu nupjauni, arklys ar apjanka, ar apraišta. Aklo, koliekos, aba apraišusio…, neafieravosit.
atráišti. raištant ateiti, atšlubuoti.
įráišti. raištant įeiti, įšlubuoti.
išráišti. raištant išeiti, iššlubuoti.
nuráišti. raištant nueiti, nušlubuoti: Nuráišė [senelė] su nukleištais bateliais.
paráišti. kiek raišti, šlubuoti: Ana kaip paraiša – jai koją sopa. Kumelės paraišdamos, galvas nuleidusios, vos vilkosi. Truputį paraišdama, lazdele pasiremdama, įėjo stačiai į vidų.
praráišti. apraišti: Praráišo – pasidarė šlubas, apšlubo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ráišti, </b>-ta (-ia, -a), -o (-ė). <br/>1. <span class="explanation">šlubuoti, raišuoti: </span> Ráišia žmogus, koją skausti. I mun kojos kulnis skausta, negaliu ištūrėti ir einu raišdamà. Jau kuris tat laikas ráišdamas vaikščioju. Jau pasigavo, ale visą mėnesį ráišė. A kas koją padaužė, ka taip ráiši? Jis neráiša, nė nėko – sugijo. Kojas batai nugriaužė, ir raištù eidamas. Pagydė, nebráišė visai. Išdilė sutrenkimas, nebráišė. Jau mudu raištava. Ant galo nuaugo piemenės koja – raišta, nepaeina, negalinti kiaulių ginti. Pats išėjo raišdamas. Nenorėjo, kad jam padėtų. Visi sąnariai yr tvirti, galėčiau ir darbą dirbti. O kaip žmogų sutinku, kaip regint ráišti užninku. Ir jis raišė ant savo strėnų. Muno arklys pradėjo ráišti. Ar nematai, kad dešine koja arklys ráiša? Ráišė, vilko koją karvelė. Arklys ráišta. Širvukas vėl raišo ir pasiliko paskui. Daug tų mūsų gyvenimo apsireiškimų slenka, dažniausiai raišdami, pro mūsų visuomenę, iš niekur patarimo, iš niekur reikalingų nurodymų nesusilaukdami. Raišdamas <span class="explanation"> (labai silpnai) </span> teka vanduo. O kuomet odą apleidžiame arba menkai apie ją [=ja] tesirūpiname, tuomet veikimas plaukinių gyslelyčių silpnėja ir medžiagos permaina raišta <span class="explanation"> (sutrinka) </span>. <br/>2. <span class="explanation">darytis raišam, šlubti: </span> Arklys ráišta, šlumba (ima šlubuoti, kulniuoti). <br/>3. <span class="explanation">smarkiai eiti, bėgti, sprukti: </span> Kad raišo lauk iš tų dobilų! <br/><b> kurià (katrà) kója ráišti</b> <span class="explanation">kaip elgtis, suktis, išsisukti (pakliuvus į keblią padėtį): </span> Nežinojo [žmonės] po karo, kaip šokinėti, katrà kója ráišti. Ot skubu, tai skubu, nebeišmanau, kuria koja beraišti! Nebišmano, kurià kója beráišti. <br/><b>apráišti</b>. <span class="explanation">pasidaryti raišam, imti šlubuoti, apšlubti: </span> Kaip ans apraišo apžlibo, aną ir pavarė iš dvaro. Karvė apráišo, reiks nagą nukirst. Apráiš [arklys], reik [ia] lupti [pasagas] žemė [n]. Muno bėrasis apráišo, nebegaliu kinkyti. Palikau apráišusią kiaulikę. Bevažiuojant arklys apráišo. Jums arklys apraišta, ir koks senelis atejęs sako: tas arklys ant piktos vietos yra užejęs. Kad arklys kaltūnus tur, reik juos su akmeniu nukirsti; kad su peiliu nupjauni, arklys ar apjanka, ar apraišta. Aklo, koliekos, aba apraišusio…, neafieravosit. <br/><b>atráišti</b>. <span class="explanation">raištant ateiti, atšlubuoti. </span> <br/><b>įráišti</b>. <span class="explanation">raištant įeiti, įšlubuoti. </span> <br/><b>išráišti</b>. <span class="explanation">raištant išeiti, iššlubuoti. </span> <br/><b>nuráišti</b>. <span class="explanation">raištant nueiti, nušlubuoti: </span> Nuráišė [senelė] su nukleištais bateliais. <br/><b>paráišti</b>. <span class="explanation">kiek raišti, šlubuoti: </span> Ana kaip paraiša – jai koją sopa. Kumelės paraišdamos, galvas nuleidusios, vos vilkosi. Truputį paraišdama, lazdele pasiremdama, įėjo stačiai į vidų. <br/><b>praráišti</b>. apraišti: Praráišo – pasidarė šlubas, apšlubo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.