x
išrakinė|ti, išrakinėja, išrakinėjo džn. mžb. išrakti 1: Išrakinėti dantis, skutamą bulvę. išrakinėjimas Žiūrėk: [išrakti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.