rarė́ti, rãra (-ė́ja), -ė́jo.
1. brazdėti, kelti triukšmą: Žiurkės raba, barška, tarška, rarė́ [ja]. Kurio nelabojo čia rarì, a nemoki tyliai apsieiti!
2. su triukšmu važiuoti, dardėti: Rarė́jo visą naktį žmonės iš turgaus.
3. su triukšmu virsti, griūti: Čia ans kaip rarė́jo valug suolo i sulaužė tą žolę. Padirbo muzikantams i žmonims aukštai stovėti [laiptus],
kaži kaip lūžo, ka rarė́jo!
4. nesmarkiai griausti, grumenti: Rara po biškį perkūnija, must ant vakaro užkils smarki. Perkūnija rarėjo be perstojo.
įrarė́ti, į̃rara, -ė́jo.
1. įvažiuoti, įdardėti: Išsišluok trobą skubinai, gali Joneikis įrarė́ti.
2. įsibrauti, įsilaužti: Par langus įrarėjo.
išrarė́ti, ìšrara, -ė́jo.
1. su triukšmu iškristi, išpulti: Tie vargšai vienas po kito išrarė́jo. Kad aš būčio pamačiusi, būčio par stalą išrarė́jusi. Medžiai išrarėjo iš malkos.
2. su bildesiu išvažiuoti, išdardėti: Anksteinaitais anie išrarė́jo į jomarką.
nurarė́ti, nùrara, -ė́jo.
1. subildėti: Kad nurarė́jo ant aukšto kažin kas.
2. nuvažiuoti, nudardėti: Gali nurarė́ti, pasikinkius kumelę. Nurarėjo, dumpeklę įsimetęs. Kol nùrari žmogus par tus akmenis…. Nurarėjo į pakalnę. | Katinas nū viškaus nūrarė́jo.
3. nesmarkiai nugriausti, nugrumenti: Ra ra ra par pat viršų nurarėjo perkūnija. Riu riu riu perkūnalis nurarė́jo. Toks gelžies balsas nurarė́jęs.
pararė́ti, pàrara, -ė́jo.
1. pasibrozdinti, pasibrūžinti: Kurie suolūse sėdėjo, pararė́jo, pararė́jo – i nieko, o muni sviedė par visą mašiną.
2. suurgzti: Rudkis staiga ra ra ra pararėjo jam po kojų, norėdamas įkąsti.
parrarė́ti, par̃rara (-ė́ja), -ė́jo. su triukšmu parvažiuoti: Čia jau su vežimu parrarė́ [ja]. Parrarė́jo kaip devyni perkūnai.
pérrarėti. su triukšmu pereiti, pervažiuoti: Girdėjau, kiaulė par geldą párrarėjo.
prararė́ti, pràrara, -ė́jo. su triukšmu pravažiuoti: Baisiausia revija anų prararė́jo.
prirarė́ti, prìrara, -ė́jo. su triukšmu prieiti, pribėgti: Privirto velnių, pilna troba prirarė́jo. Prūdelis pilnas vandens prirarė́jo.
surarė́ti, sùrara, -ė́jo.
1. subrazdėti: Po lovos surarėjo katinas.
2. sudundėti, sugrumėti: Perkūnas surarė́jo kažkur tolie.
3. subyrėti, sulūžti: Antdėjau vieną rąstą, ir surarė́jo ratai. Trobelė surarėjo į smiltis, kaip vėjai pakilo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.