x
raudinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. rauti 1: Ans raudinė́ [ja] i [r] deda į saują tus linus. Ana raudinė́ [ja] linus, batvinius. A čia vaikas žoleles raudinė́ [ja]. Kėpšt pėšt, kėpšt pėšt – ir raudinė́ja linus, o kita kad rauna, klėbiais groba.
išraudinė́ti
1. išrauti: Sūnus rauna abiem rankom: viena ranka ažimdo, kita išraudinė́ja.
2. veržtis iš kur, norėti išvykti: Kolei tik neišsiraudinė́ja – tesėdi, o kada nemožnės suturėt, tada teeis.
nusiraudinė́ti. nurauti
1. Nusiraudinė́ [ja] par dieną, kad rauni iš akordo [linus].
paraudinė́ti. parauti 1: Ana atbėgus paraudinė́ [ja] linus ir bėga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.