išraukti

raũkti, -ia, -ė;

1. daryti raukšlėtą (veido dalį, veidą): Sakė jis, kaktą raukdamas. Kam raukì kaktą – greit būsi senas. Eisiu gult, rodos, kaktą tik raũkia. Bloga nuotaika raukė vyriškio kaktą. Kaip mergytė tik užtraukė [tabako],
kaip kačiukė veidą raukė. Barbora tau kaktos nèraukia (nerodo nepasitenkinimo) . Nuo šiulto [v] andenio burna raũkias. darytis susiraukšlėjusio veido, traukti veidą raukšlėmis (dėl kokio nemalonaus pojūčio, nepasitenkinimo): Pačius skaniausius obuolius išrinkau, ale nevalgo, raũkias. Kai ana verkė, tai [matančiam ją] byra ašaros nesraũkus. traukti odą (rūgštumui): Senis mėgsta, kad pienas tikrai gerai surūgtų, kad jis raũktų jam burną. Kąsnojant [grybą, ] burnoj teip rauka liežuvį kaip kamparvosas. merktis: Reikia eit lovą taisyt: žiūrėk, jau tėvas raũkias. Eik gult, ir aš einu: mano akys raũkias visai. Akys nebnor beveizėti, raũkas.

2. daryti, kad susitrauktų, užsivertų: Glaukomą gydant, stengiamasi numušti pakilęs akispūdis, leidžiant į akį vyzdžio raukiamųjų vaistų. [Akies] rainelė turi du lygiuosius raumenis: raukiamąjį ir plečiamąjį. Rauk rūrą, nebezdėk. Adomai, rūrytės neraukì! Turi skripką ir badūrą, eina šiktų, raũkia rūrą.

3. siūti su klostėmis, raukšlėmis: Pasisiuvė raũktą suknią. Ilgas, platus, apsčiai rauktas sijonas darė jos eiseną kažkokią iškilmingą. Rankovės viršuje rauktos, su rankogaliais. Negìraukė tau tų rankovių?! Nešiodavo tokiuos žiponus – rauktì pečiai. Tūzė rauktinóji, pliozė raudonoji.

4. siūti, dirbti (nagines): Daba [r] nėkas nebmoka naginių raũkti. Reik kojinas raũkti. Vyrai virves suka, pakinktus taiso, nagines raukia. Raukinu nagines jau pusė metų, o meistras kaip neraũkęs, teip neraũkęs, vis neprisibaud suraukti. Vienas pančius suko, kitas vyženas raukė.

5. prastai, greitomis siūti: Menkas iš manę siuvėjas: aš tik kailinius raukiu. Mesk ten neraukus, o eik vakarienės! Raũkia i raũkia visokius rūbus. Nemoka siūt, ale bet raũkia. Kaip jau raũksi kelnikes, užleisk an išaugimo.

6. mezgant mažinti akių skaičių, laidyti: Jau ilga ta pančeka, pradėk raũkti. Aš manau jau kojinę raũkt. Gana jau megzt – raũk. Jau greit reikės [kojinę] raũkti. Aš jau žekę raukù. Tu čia raukì raukì [megzdama] – velniui ežerelį ažrauksi. baigti ką daryti: Stogą raũkti (baigti užstiegti) .

7. niauktis: Raũkas iš visų pusių, lys. Tiek darbų laukia, o diena suvisai raukiasi, lietus taip įsismagina, kad ima skalbti.

8. paviršiui trauktis, dengtis: Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams, kad ir balos, ir klampynės pradeda raũktis (šalti, stingti) . Ir teip žievė pradės pamažu raukties, ir išgys [medis].

9. suvėrus traukti: Aš tau duosiu piningų, kiek tau reik, tik tu nerauk ežero. Rauk, tik nenutrauk. Negalėsi nei traukties, nei raukties. rišti, veržti: Plaukus barzos (barzdos) , galvos trauki, kūną skaistų ryšiais rauki.

10. mažiau ko teikti: Mūso karvės ėmė raũkti [pieną],
kad miltų nebgauna. Savo raũk, kito brauk. Gi karvė kai pradeda raũktis, kaip mat i užsiraukia. mažiau ko būti, mažėti: Su tuo mėsišku jau visai raũkiasi. | Pradėjus rauktis visokiems bizniams, pasiliuosavę kapitalai buvo permesti į statybą. trumpėti: Jau dienutė raũkiasi. Jau vėl dienos ims raũktis. | Jau mano dienos raũkiasi (senstu) .

11. smarkiai ką daryti (rūkyti, gerti): Jis gerai raũkia – pypka jam iš dantų neišeina. I [r] vė [l] pradės raũkt pypkę. Jei tik pristveria [degtinės],
tai raũkia kap veršis.

12. lėtai dirbti, krapštinėti: Jis raũkia kai gudas ežerą. Ką čia raukì kaip voras raukus.

13. meluoti: Mano brolis dažnai raũkia. Aš jau tą gerai žinau, o tu neraũk man.

14. coire: Išmušo [paleistuvei] akį, išmuš ir antrą – nebduos vyrams raũkti už butelką.
nãgines raũkti knarkti: Ka [d] pradėjo nagines raukti, nė apsiklausyti negal. Jau muno vyrai raũka nãgines, o aš kad tau užmigčiau!
šìka ir neberaũkia. nuogąstauja, bijo: Gaspadinė jau šika ir nebrauka: bijo, ka paršals bulvės.
apraũkti, -ia (àpraukia), àpraukė.

1. pasidaryti kiek raukšlėtam: Apsiraukė jam veidas, tai jau žinok, kad pyksta.

2. užverti, užtraukti raukais: Nė subinėj neapraũktumi šnapšės nu girtūklių – atrastų. Kišk į subinę ir aprauk tus savo markius!. Apsirauk tą kningą, kad mun neduodi! Apsirauk, tik kad užraukai nepatrūktų. a psemti: Lytus àpraukė mūso bulves bekasant, nenukasėm nė trečdalio dirvos.

3. a pjuosti, aptraukti: Vietoj [kelnių] juosmens buvo apraukta virvutė.

4. a psiūti paraukimais, rauktinukais: Apraũkia kvoldais suknias. Apsiūta aplinkui, apiraukta – kabačikas.

5. prastai, šiaip taip pasiūti kiek reikia: Siuvėjas atėjęs apsiuvo, àpraukė. Nekoks ten iš jo siuvėjas, bet – saviesiam namie apsiraũkia. Sau apsiraũkia.

6. a psiniaukti: Jau antra savaitė apsiraukė, ir dar galo nematyt.
atraũkti, -ia, àtraukė.

1. išlyginti raukšles. .

2. a tverti, atidaryti ką užrauktą: Nebeatraũkia rūros, nebeprašika.

3. išsigiedryti: Kad ažsiraukė, nebežinia, kada ir atsiraũks.
įraũkti, -ia, į̃raukė

1. siuvant įdėti raukšlę: Kamgi čia šitoj vietoj taip įraukei siūdamas, reikia išlyginti.

2. įimti siuvant, susiaurinti: Į̃raukė į̃raukė klyną ir vaikšto kaip karikatūra!

3. įtraukti, įvelti į kokius reikalus: Neįraũk munęs nėkur.

4. įsmukti: Neleido važiuoti su sunkiais vežimais, sako, įsiraũkste kur norintais, ne patys nebišlipste.

5. paskolinti, įkišti: Buvo įraũkęs ir anam čia ar aštuonis šimtus.
išraũkti, -ia, ìšraukė.

1. išlyginti raukšles: Išraukiu. Išraũkti yra iš raukų ištiesti.

2. išlenkti tam tikru būdu: Iš vieno medžio išraũks raugtinelę sviestuo laikyti.

3. padaryti raukšlių (ppr. siuvant): Kažin kaip siūdama ìšraukei – reiktų čia išlyginti.

4. išgerti, išmaukti: Jiedu tą virytą išraukė, gerai abiem akys inkaito. Išgėrė, ìšraukė visą stikliuką.
nuraũkti, -ia (nùraukia), nùraukė.

1. padirbti (nagines): Tu mun nagines nuraukei ant vienos pusės.

2. mažinant akių skaičių, baigti megzti, nulaidyti: Nuraukiù štrumpą megzdamas. Gana benerti, nuraũk kojinę: rauk ir nuraũksi. Neregu nė žekės nuraũkti. Na, aš jau žekę nùraukiau. Mezgėja nuraũkia pirštinę. Kulnį nuraũkti moka, mokyta nėrėja. nusmailinti (baigiant krauti): Kam taip nuraukei greitai vežimą, dar reikėjo krauti. Teip gerai nùraukėt kūgį, geriau kai anpiet.

3. prastai pasiūti: Toks siuvėjas nùraukė švarką kaip maišą.

4. pabaigti (darbą, dainą, kalbą): Vos nuraukiau kaip ežero galą. Šneki ir šneki, ir galo nėra – nepabaigi, nenuraukì. Vos tik dainos posmai nusiraukė, senis tėvas išbėrė.

5. išgerti (raukantis): Ar dar nùrauki kokį lašą?

6. nugyventi: Kai pradė [jo] gyvent, b [uv] o triobos nùrauktos, tvoros nudraskytos.

7. coire: Tą mergą nuraukė, i bobos sužinojo.

8. pelnyti, gauti: Nedaug aš tę nùraukiau. nusukti: Kad reikėjo už darbą užmokėti, man daug nūraukė. Ką nors pirkdama ar parduodama, ji vis kelius centus nuraũkdavo. slapčia atidėti (kuriam tikslui): Ne kartą ji, nuraukusi keletą grašių, siunčia sūnui, ir siuntinių vienas kitas keliauja į Karaliaučių. Tuos pinigus tėvas, nuo savęs nusiraukęs ir nuo žmonos paslėpęs, įspaudė sūnui į delną.

9. suprasti, nutuokti, numanyti: Anas truputį nuraũkia apie šitą dalyką. Ar tu ką nors nùrauki? A tu nenuraukì, kas tai padarė? Aš biškį nuraukiù, kur ji galėjo išeit. Kam apsiėmei, nieko nenuraũkdamas.
paraũkti, -ia (pàraukia), pàraukė.

1. padaryti raukšlėtą, kiek suraukti (veidą, veido dalį): Tik pàraukė nosį. Daktaras paraukė kaktą ir tyloms, ramiai nuėjo į savo dirbamąjį kambarį. Da nesena, o jau burna pasiraũkus. Tokia rūgšti košė [bruknių],
net pasirauki, kai valgai. kiek suraukti veidą raukšlėmis (ppr. dėl kokio nemalonumo, nepasitenkinimo, iš piktumo): Mūsų viršaitis vis toks pasiraũkęs, piktas vaikšto.

2. siuvant padaryti raukšlių, klosčių: Pàrauktas peretkas pakiliau stovi. Momos spanyčia parauktà. Rauktinės priešakys lygus, šonų ir nugaros pridūrimas tankiai parauktas. Baltinių nugarą reikia paraukti arba suklostuoti. Ar pàrauktą siūsies bliuzkelę, ar palaidą?

3. pasiūti, padirbti (nagines): Paėmiau ir besiveizant dvejas nagines pàraukiau. Vakare bočius pàraukė dukterie nagines. Paraũk vaikuo nagines į dirvą eiti. Naginės parauktos iš kailio žalio. Ar pasìraukei nagines? Vaikiai, pasiraũkit rytuo kojinas į medę važiuoti. Su naginėms ejom, gražiai pasiraũkdavau. Vykusiosios mergės pasìrauka nagines.

4. greitomis, prastai pasiūti: Aš vaikam vis pati pàraukiu. Kas tau taip bjauriai tas kelnes pàraukė?! Mama pati su rankom paraũkia sijoną. Jis ir mun apsiaustą pàraukė, tik kas iš to, kad negaliu vilktis. Galėtų ji man paraũkt suknelę. Jonukui reikėjo baltinėlius paraũkt. Man pàraukė šiokius tokius marškinius. Tai jau paraũk man ant nedėlios tą bliuzkelę. Kokį paprastą drabužėlį pàrauki kada kam. Ana pati pasìrauk, tur siuvamą mašiną. Kad ir nemokėdama, sijoną bile kaip pati pasìraukiau.
pérsiraukti. labai supykti: Kad atalėkė boba pérsiraukus!
priraũkti, -ia (prìraukia), prìraukė.

1. priverti, pritraukti (raukus): Priraũk rūrą, pelė įlįs! prisukti (lempos dagtį): Prìraukė lempą, ka nė matyti nėko nebėra.

2. daug prisiūti, pridirbti (naginių): Iš dviejų odų naginių priraũksi visai sodai. Prìraukė prìraukė visko, kap maišų.

3. pataisyti ką prisiuvant, sutraukiant: Adatą paimk ir priraũk tą skiltelę. Tu vakare, nuo darbo atšokęs, mano čebatą priraũk, ba [v] anduo eina kai per sietą.

4. raukiant pridaryti: Prìraukė kvaldų utėliums visti.

5. prisigerti, prisirūkyti: Priraũkia tos degtinės, tai paskui daužosi lyg durni. Dar tik pritraukei, prìraukei ir vė [l] rėki be galo.
suraũkti, -ia (sùraukia), sùraukė.

1. padaryti raukšlėtą (veidą, veido dalį), sutraukiant poodžio raumenis: Šiek tiek suraukęs kaktą, Juras atsakinėjo, nurodinėjo. Neapykanta suraukia jam veidą. Jis nosį suraukęs vaikščio [ja]. Kajetonas, ją pamatęs, suraukia nosį ir nusisuka. Suraukti nosį. Viršum surauktų antakių ant kaktos atsiranda raukšlė. Dabar sùraukė kaktą, pamatęs pačią besičiupinėjant su vaikais. Suraukiu kaktą, susiraukiu. Neturime suraukti veidą! Ponas suraũkdavo kaktą kaip naginę. Rėkia rėkia, rėkia rėkia, kaktą suraũkęs! Suraukė kaktą kai armoniką. Rūgštimas kaktą suraukė. Tatai darykim noriai ir su džiaugsmu, ne iž reikalo, … nei suraukta kakta. Supyko dėl baravyko, suraukė kaktą dėl menko daikto. Kad an kitų, tai kalbėtų plepėtų, o dabar tyli, suraũkę rūras. Susiraukęs veidas. Jo kakta truputį susiraukė. sutraukti veidą raukšlėmis (ppr. dėl kokio nemalonaus pojūčio, nepasitenkinimo, iš piktumo): Rukis rūkso susiraũkęs. Susiraukiu. Kap pasakiau, tep tai tep, ir sùsraukė kai šikna po triznai. Geriau būti linksmam, neduok dieve susiraũkusiam. Tegul tik katro pagalėlis bus atmestu, tuojaus vaikutis susiraukia. Ko jos susiraũks [gerdamos degtinę] – papratę. Išgėrė [degtinės] ir sùsraukė. Ai, net susraũkus juokias. Jis pasiklaupęsi ir pasigulė (jis susiraukė) kaip levas ir kaip levienė, kas dręsa prieš jį stengtisi. Susiraukęs, kaip alų traukęs. A, jis amžinai susiraukęs kap barono mašna. Susiraukė, lyg devyndrekio paragavęs. Susiraukęs kap devynios bėdos. Susiraukęs (susraukęs) kaip devynios (penkios) pėtnyčios. Ko susiraũkus kaip devynios pėtnyčios? Tėvas kap pėtnyčia susraũkęs, neūtura. Susiraũkęs kaip devynios pėtnyčios prieš subatą. Boba susraũkus kai penkios pėdnyčios. Susiraũkusi kaip barščių giltinė. Susiraukus kaip kumelė kąsti. Susraukus, kai linus braukus. Susiraukė, kaip musį perkandęs. Susiraukė kaip naginė. Susiraũkęs kaip (kai) [sudžiūvus. ] naginė. Susiraũkęs kai pikčiurna. Susiraukė, kaip rūgštulį kandęs. Sùsraukė kai senos bobos šikna. Ko susiraũkęs kaip debesys?! Susiraukęs, ant snukio virvelę užnertum. Susiraukęs, kaip per subinę braukęs. Susiraukęs, kaip (tartum) suodžius braukęs. Susiraũkęs kaip sūrio drūčgalis. Susiraukė kai šmarkštas. Susiraukęs visumet, lygu tūkstantį pamatęs. Ta mūs merga susiraukus kaip vyža.

2. suglamžyti: Kam tu tep labai sùraukei kepurę, kuo šventą dieną užsidėsi?. Sulytas rūbas greit susiraũkia. Susraũkę rankovės. suraizgyti: Togdėl nevalgo surauktos gyslės vaikai Izrael, kuri yra and sumezgimo kulšies, iki šiai dienai.

3. pasidaryti (paviršiui) nelygiam: Smarškos (tokie grybai) susraũkę, jų neseka valgyt. Kaip tie lapai nusitrauks, ir kanapės susiraũks. Pupos pernokusios, o žirniai jau susiraũkia, ir iš ankščių jų byrėt jau pradeda vaisius. | Retai dvelkteli vėjelis, lyg pakutentas susiraukia (ima banguoti) vandenynas.

4. siuvant padaryti raukšlelių, klosčių: Surauktas sijonas buvo siuvamas iš dviejų trijų palų. Nešiojimai – sijonai ilgūs su diržais, raukyliukai sùraukta.

5. greitomis, negražiai susiūti, sutraukti (skylę): Sùraukei – gražiai lopelį reikėjo užsiūti. Sùraukė, sùraukė, ir eik – negražiai užsiuvo. Bobos, suraukit pirštines, reikia miškan važiuot. Kaip naginė suraukta.

6. pasiūti, padirbti (nagines): Tamsta sėsi ir surauksi nagines. Paimk ir suraũk nagines. Kur te priteks batų – suraũkia vaikam naginėles, ir gerai. sunaudoti siuvant: Visą karvės odą suraũksiu į nagines.

7. greitomis, prastai, bet kaip pasiūti: Prastai pasiuvo, sùraukė, ir tiek. Kad sùraukė kalniokus, tai nei nešiot, nei žiūrėt. Gi čia mano boba suraukė pati vaikui šiokias tokias kelnytes. Suraukė kelnynas, tai jau ir svočka. Šį vakarą surauksiu kokius trejus marškinėlius. Kad suraukė suknelę – nei dievui, nei žmogui. Seniau ir aš kokį ryzą susiraukdavau.

8. užraukti
6. Šįmet tie lytūs vis nesusiraũkia (nesibaigia) .

9. suskliausti: Skliautą suraũkti.

10. godžiai išgerti: Ben du viedru karvė [v] andenio suraũkia.

11. suvokti, mokėti: Nieko nesùraukia tie inžinieriai.
nósį suraũkti supykti: Pirmininkas sùraukė nósį ant manę. Suraũkus nósį pralekia, neūtura.
sùraukta kaktà nelinksmai, prastai nusiteikus (ką daryti): Svečius linksma širdžia ir nesuraukta kakta vaišino.
užraũkti, -ia (ùžraukia), ùžraukė.

1. užverti sutraukiamaisiais raumenimis (kūno organus): Nesmirdėk, užraũk šikinę. Nuo mėlenių mun spindančiai ùžraukė (labai užkietėjo viduriai) . Aš tyliu, subinę užraukęs. Kad tu šikęs subinės nebužrauktum!. Kuo daugiau užsiraukia vyzdys, tuo stipriau turi pasireikšti difrakcija. Pasinėrus vandenin, [plėvėkojų] nosies skylės užsiraukia. Myžalas nebužsiraukė, ir važiavo pri daktaro. Užsiraukė jis kap jaučio rūroj (niekur neišeina) . Lįsk į jaučio uodegą ir užsirauk, o jei bus gerai, ir mane pašauk! Lįsk į subinę ir užsirauk! užmerkti (akis): Da tik užraũkus akis buvau (pradėjusi migdytis) ir išgirdau. Buvo akis užraũkusi, o su dantimis veizėdavo (išsiviepdavo) . Visai ùžrauktos akutės – čyst nežiūri. Jo akys tep užsiraũkę, kap be akių.

2. kokiu apivaru, apvarčiu sutraukti, uždaryti angą, išėjimą: Užraũk krepšį, ba taboka išsibers. Kai jau išėmė, kiek reikėjo, užraukė kezulą, o pinigus vėl apžiūrėjo po vieną, suskaitė visus. Sūrio užraukia storgalį, o naginių plongalį. Nesidrovėk užraukti kišenės (nedaryti išlaidų) ten, kur prisieina tau senovės dvarininkų arba šios dienos biurokratų akivaizdoje stoti. Nutariau nestorą savo mašną dar labiau užraukti (nebelaidyti pinigų) . Tai kodėl gi taip užsiraukė dėl tų vargšų mūsų visuomenės kišenės?! Nusivyk virvelę, ažsirauk rūrelę. sutraukiant uždaryti viduje: Paimsiu, suvarysiu visus velnius, an, tan ežerelin ir užrauksiu. Maskolis suvarė visus velnius tarbon ir ažùraukė juos. Veju virvučių, darysu rauklą, o užrauksu ežerą. Viju apvartis… – Kam tus? – Ežeruo užraukt. Kur tos mano šimtinės? Viską sau užraukei, devyniais ašutais užsiuvai, o dar man akis badai? Ką boba savoj galvoje užrauks, tai ir šimtas arklių iš jos neištrauks. Ženklas, ant rodbalse padėtas, rodo, jog balsė a tame žodė [je] yra užraukta, ir teip vyr’s vietoje vyras.

3. bet kaip, greitomis užsiūti, užtraukti (skylę): Užraukė pirštinę, ka nė veizėti negal. Mama, užrauk mano kojinės skylę. Šitos kojinės labai suplyšę, sunku užraũkt. Nebuvo laiko užtaisyti gerai kojinę – užraukiau, kad nebūtų matyti skylės. Ažraũk škerpetkelę. Šiap tep užraukiau tavo tą skarmalą. Neturu su kum tą skylę užraũkti. Užraũk maišo kulį, be grūdai byrės. užtverti, užtaisyti: Užraũk angą, kad katė duonos neišvilktų. Drikos galą užrauk už ravo, ir nebišeis žuvis. Tupi [žvirblis kregždės lizde],
kol kregždės jį užraukia (užlipdo) . Tas velnias taukš ir uždaręs tą savo skrynią ir užraukęs į žemes.

4. paviršiui užsitraukti, užakti: Upelė viškai baigia ažsiraũkt. Ežerėlis gal visiškai užsiraukė. Aketė visai užsiraukė. Jus nuveda prie kraterio briaunos, bet ne prie tikrojo kraterio, ne prie veikiančio, o prie seniai užsiraukusio. Tik samanų duknos prasiskyrė ir vėl užsiraukė. Ar galimas daiktas, kad trijų colių žaizda užsirauktų per vieną sekundą? | Lįsk dabar į pirmą akivarą ir užsirauk, kol aš dar tavęs tenai neįgrūdau.

5. užbaigti megzti, mažinant akių skaičių, nulaidyti: Gal jau užteks pirštų ilgumo – reikia ažraũkt. Onytė jau užraukė kojinę. Paskutinę [akių] ailą varau, nulaidysu ir užraũksu. smailinant pabaigti krauti, užviršuoti: Senųjų vietoj išaugo naujos [kūlelių] stirtos, tokios aukštos, kad jų viršų užraukė Rapolas, jau kopėčias pasistatęs.

6. užbaigti (darbus, kalbas): Neùžrauka to plepalo, nebenga. Nebežinodamas kuo beužraukti visą savo tiradą, ėmiau pats melstis. Nors tokiu būdu pasiseks užraukti nejaukų pasikalbėjimą su daktaru! Ant šito ypatingo atsitikimo aš užraukiu savo pasaką. Na, tai jau ùžraukiau visus savo sunkiuosius darbus. Ar jūs rugiai jau nukirsti? – Jau mes penktadienį ùžraukėm. Bile tik greičiau užraũkti darbą. Iš pradžių jis darydavo pabaigtuves, paskui viską ùžraukė. Ilgai miegodami, ažraukste duoną (pristigsite duonos) . Anytai pikta, kad taip greit gali užsiraukti kalba, o ant liežuvio dar tiek guli. Kai mergos, tai nor [i] į žmones pasidairyt, boboms užsiraukia viskas. Man matos, kad tas reikalas teip pigiai neužsiraũks. Kad tik jam tie uždarbiai neužsirauktų. Kada tas gėrimas užsiraũks? Užsiraũks i [r] jiem tie baliai. Kai prasidės rugiapjūtė, užsiraũks ir visos vakaruškos. Prašvilpė pinigus, užsìraukė geros dienos. Alai užsìraukė su užgavėnėm. | Jau pas mus ganykla su sykiu užsiraũks. Tas malūnas greit užsiraũks (likviduosis) . Raukėsi raukėsi pienukas ir užsiraukė. Pastatyk karvę ant tokio trainio – užsiraũks. Kad prakiurs lyti – kad bent užsirauktų! | Ėjau, ėjau, gatvė ir užsiraukė. priversti baigti, atsisakyti, mesti: Užraũksu tus gėrimus: imsu šaukti, skųsties.

7. užčiaupti burną, nutilti: Užraũk, užraũk jau nebumbėjęs!. Tu užsirauk, tegu gudresnis šneka. Užsirauk ir mane nešauk. priversti nutilti: Geriau nepradėk šnekėt, vis tiek užrauksiù. paniekinti: Kad aš perdaug geras, tai mane ùžraukė.

8. suniurti, supykti, supykus nebekalbėti: Boba guli ažsiraũkus i nedaboja. Taigi mes džiaugėmės, o mano dėdė, tėvo brolis, tas tai smarkiai užsiraukė. Susiraukė ir užsiraukė, metus nešnekėjo. Užsiraukei jau kaži ko i nebešneki. Pranas nuo subatos kaip ažsìraukė, tai ir ažsìraukė.

9. a ptraukti (debesimis, migla): Užraukė visai dangų didžiuliai debesys. Ot sutemo, kad ùžraukė – nieko nematyt. Kad sutems, užrauks kaip į maišą – darbuokiamos, nepatižkiam. Šiandie užsiraũkusi išbuvo, ale nelijo. Užsiraukė dangus, tai jau duos lyt kelias dienas. Užsiraukė dangus, bus lietaus. Dangus ažsìraukė, kažno ar nebus lietaus. | Akys migla užsìraukė, nematau.

10. užriesti: Kur styrini, uodegą užraũkęs? Jurgis purgis, per ežerą plaukęs, uodegą užraukęs.
į maĩšą [sukìšti ir] užraũkti nugalėti, aplenkti: Aš jus darbu į maišą sukišiu ir maišą užrauksiu. Ar teisybė, kad juos visus. į maišą užraukė.
maišẽlis užsìraukė. Praėjo geri laikai, užsìraukė daugeliui maišẽlis.
snùkį užraũkti nutilti: Užrauk savo snukį – gausi liuobti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>raũkti, </b>-ia, -ė; <br/>1. <span class="explanation">daryti raukšlėtą (veido dalį, veidą): </span> Sakė jis, kaktą raukdamas. Kam raukì kaktą – greit būsi senas. Eisiu gult, rodos, kaktą tik raũkia. Bloga nuotaika raukė vyriškio kaktą. Kaip mergytė tik užtraukė [tabako], kaip kačiukė veidą raukė. Barbora tau kaktos nèraukia <span class="explanation"> (nerodo nepasitenkinimo) </span>. Nuo šiulto [v] andenio burna raũkias. <span class="explanation">darytis susiraukšlėjusio veido, traukti veidą raukšlėmis (dėl kokio nemalonaus pojūčio, nepasitenkinimo): </span> Pačius skaniausius obuolius išrinkau, ale nevalgo, raũkias. Kai ana verkė, tai [matančiam ją] byra ašaros nesraũkus. <span class="explanation">traukti odą (rūgštumui): </span> Senis mėgsta, kad pienas tikrai gerai surūgtų, kad jis raũktų jam burną. Kąsnojant [grybą, ] burnoj teip rauka liežuvį kaip kamparvosas. <span class="explanation">merktis: </span> Reikia eit lovą taisyt: žiūrėk, jau tėvas raũkias. Eik gult, ir aš einu: mano akys raũkias visai. Akys nebnor beveizėti, raũkas. <br/>2. <span class="explanation">daryti, kad susitrauktų, užsivertų: </span> Glaukomą gydant, stengiamasi numušti pakilęs akispūdis, leidžiant į akį vyzdžio raukiamųjų vaistų. [Akies] rainelė turi du lygiuosius raumenis: raukiamąjį ir plečiamąjį. Rauk rūrą, nebezdėk. Adomai, rūrytės neraukì! Turi skripką ir badūrą, eina šiktų, raũkia rūrą. <br/>3. <span class="explanation">siūti su klostėmis, raukšlėmis: </span> Pasisiuvė raũktą suknią. Ilgas, platus, apsčiai rauktas sijonas darė jos eiseną kažkokią iškilmingą. Rankovės viršuje rauktos, su rankogaliais. Negìraukė tau tų rankovių?! Nešiodavo tokiuos žiponus – rauktì pečiai. Tūzė rauktinóji, pliozė raudonoji. <br/>4. <span class="explanation">siūti, dirbti (nagines): </span> Daba [r] nėkas nebmoka naginių raũkti. Reik kojinas raũkti. Vyrai virves suka, pakinktus taiso, nagines raukia. Raukinu nagines jau pusė metų, o meistras kaip neraũkęs, teip neraũkęs, vis neprisibaud suraukti. Vienas pančius suko, kitas vyženas raukė. <br/>5. <span class="explanation">prastai, greitomis siūti: </span> Menkas iš manę siuvėjas: aš tik kailinius raukiu. Mesk ten neraukus, o eik vakarienės! Raũkia i raũkia visokius rūbus. Nemoka siūt, ale bet raũkia. Kaip jau raũksi kelnikes, užleisk an išaugimo. <br/>6. <span class="explanation">mezgant mažinti akių skaičių, laidyti: </span> Jau ilga ta pančeka, pradėk raũkti. Aš manau jau kojinę raũkt. Gana jau megzt – raũk. Jau greit reikės [kojinę] raũkti. Aš jau žekę raukù. Tu čia raukì raukì [megzdama] – velniui ežerelį ažrauksi. <span class="explanation">baigti ką daryti: </span> Stogą raũkti <span class="explanation"> (baigti užstiegti) </span>. <br/>7. <span class="explanation">niauktis: </span> Raũkas iš visų pusių, lys. Tiek darbų laukia, o diena suvisai raukiasi, lietus taip įsismagina, kad ima skalbti. <br/>8. <span class="explanation">paviršiui trauktis, dengtis: </span> Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams, kad ir balos, ir klampynės pradeda raũktis <span class="explanation"> (šalti, stingti) </span>. Ir teip žievė pradės pamažu raukties, ir išgys [medis]. <br/>9. <span class="explanation">suvėrus traukti: </span> Aš tau duosiu piningų, kiek tau reik, tik tu nerauk ežero. Rauk, tik nenutrauk. Negalėsi nei traukties, nei raukties. <span class="explanation">rišti, veržti: </span> Plaukus barzos <span class="explanation"> (barzdos) </span>, galvos trauki, kūną skaistų ryšiais rauki. <br/>10. <span class="explanation">mažiau ko teikti: </span> Mūso karvės ėmė raũkti [pieną], kad miltų nebgauna. Savo raũk, kito brauk. Gi karvė kai pradeda raũktis, kaip mat i užsiraukia. <span class="explanation">mažiau ko būti, mažėti: </span> Su tuo mėsišku jau visai raũkiasi. | Pradėjus rauktis visokiems bizniams, pasiliuosavę kapitalai buvo permesti į statybą. <span class="explanation">trumpėti: </span> Jau dienutė raũkiasi. Jau vėl dienos ims raũktis. | Jau mano dienos raũkiasi <span class="explanation"> (senstu) </span>. <br/>11. <span class="explanation">smarkiai ką daryti (rūkyti, gerti): </span> Jis gerai raũkia – pypka jam iš dantų neišeina. I [r] vė [l] pradės raũkt pypkę. Jei tik pristveria [degtinės], tai raũkia kap veršis. <br/>12. <span class="explanation">lėtai dirbti, krapštinėti: </span> Jis raũkia kai gudas ežerą. Ką čia raukì kaip voras raukus. <br/>13. <span class="explanation">meluoti: </span> Mano brolis dažnai raũkia. Aš jau tą gerai žinau, o tu neraũk man. <br/>14. coire: Išmušo [paleistuvei] akį, išmuš ir antrą – nebduos vyrams raũkti už butelką. <br/><b> nãgines raũkti</b> <span class="explanation">knarkti: </span> Ka [d] pradėjo nagines raukti, nė apsiklausyti negal. Jau muno vyrai raũka nãgines, o aš kad tau užmigčiau! <br/><b>šìka ir neberaũkia</b>. <span class="explanation">nuogąstauja, bijo: </span> Gaspadinė jau šika ir nebrauka: bijo, ka paršals bulvės. <br/><b>apraũkti, </b>-ia (àpraukia), àpraukė. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti kiek raukšlėtam: </span> Apsiraukė jam veidas, tai jau žinok, kad pyksta. <br/>2. <span class="explanation">užverti, užtraukti raukais: </span> Nė subinėj neapraũktumi šnapšės nu girtūklių – atrastų. Kišk į subinę ir aprauk tus savo markius!. Apsirauk tą kningą, kad mun neduodi! Apsirauk, tik kad užraukai nepatrūktų. <span class="explanation">a</span> psemti: </span> Lytus àpraukė mūso bulves bekasant, nenukasėm nė trečdalio dirvos. <br/>3. <span class="explanation">a</span> pjuosti, aptraukti: </span> Vietoj [kelnių] juosmens buvo apraukta virvutė. <br/>4. <span class="explanation">a</span> psiūti paraukimais, rauktinukais: </span> Apraũkia kvoldais suknias. Apsiūta aplinkui, apiraukta – kabačikas. <br/>5. <span class="explanation">prastai, šiaip taip pasiūti kiek reikia: </span> Siuvėjas atėjęs apsiuvo, àpraukė. Nekoks ten iš jo siuvėjas, bet – saviesiam namie apsiraũkia. Sau apsiraũkia. <br/>6. <span class="explanation">a</span> psiniaukti: </span> Jau antra savaitė apsiraukė, ir dar galo nematyt. <br/><b>atraũkti, </b>-ia, àtraukė. <br/>1. <span class="explanation">išlyginti raukšles. </span>. <br/>2. <span class="explanation">a</span> tverti, atidaryti ką užrauktą: </span> Nebeatraũkia rūros, nebeprašika. <br/>3. <span class="explanation">išsigiedryti: </span> Kad ažsiraukė, nebežinia, kada ir atsiraũks. <br/><b>įraũkti, </b>-ia, į̃raukė<br/>1. <span class="explanation">siuvant įdėti raukšlę: </span> Kamgi čia šitoj vietoj taip įraukei siūdamas, reikia išlyginti. <br/>2. <span class="explanation">įimti siuvant, susiaurinti: </span> Į̃raukė į̃raukė klyną ir vaikšto kaip karikatūra! <br/>3. <span class="explanation">įtraukti, įvelti į kokius reikalus: </span> Neįraũk munęs nėkur. <br/>4. <span class="explanation">įsmukti: </span> Neleido važiuoti su sunkiais vežimais, sako, įsiraũkste kur norintais, ne patys nebišlipste. <br/>5. <span class="explanation">paskolinti, įkišti: </span> Buvo įraũkęs ir anam čia ar aštuonis šimtus. <br/><b>išraũkti, </b>-ia, ìšraukė. <br/>1. <span class="explanation">išlyginti raukšles: </span> Išraukiu. Išraũkti yra iš raukų ištiesti. <br/>2. <span class="explanation">išlenkti tam tikru būdu: </span> Iš vieno medžio išraũks raugtinelę sviestuo laikyti. <br/>3. <span class="explanation">padaryti raukšlių (ppr. siuvant): </span> Kažin kaip siūdama ìšraukei – reiktų čia išlyginti. <br/>4. <span class="explanation">išgerti, išmaukti: </span> Jiedu tą virytą išraukė, gerai abiem akys inkaito. Išgėrė, ìšraukė visą stikliuką. <br/><b>nuraũkti, </b>-ia (nùraukia), nùraukė. <br/>1. <span class="explanation">padirbti (nagines): </span> Tu mun nagines nuraukei ant vienos pusės. <br/>2. <span class="explanation">mažinant akių skaičių, baigti megzti, nulaidyti: </span> Nuraukiù štrumpą megzdamas. Gana benerti, nuraũk kojinę: rauk ir nuraũksi. Neregu nė žekės nuraũkti. Na, aš jau žekę nùraukiau. Mezgėja nuraũkia pirštinę. Kulnį nuraũkti moka, mokyta nėrėja. <span class="explanation">nusmailinti (baigiant krauti): </span> Kam taip nuraukei greitai vežimą, dar reikėjo krauti. Teip gerai nùraukėt kūgį, geriau kai anpiet. <br/>3. <span class="explanation">prastai pasiūti: </span> Toks siuvėjas nùraukė švarką kaip maišą. <br/>4. <span class="explanation">pabaigti (darbą, dainą, kalbą): </span> Vos nuraukiau kaip ežero galą. Šneki ir šneki, ir galo nėra – nepabaigi, nenuraukì. Vos tik dainos posmai nusiraukė, senis tėvas išbėrė. <br/>5. <span class="explanation">išgerti (raukantis): </span> Ar dar nùrauki kokį lašą? <br/>6. <span class="explanation">nugyventi: </span> Kai pradė [jo] gyvent, b [uv] o triobos nùrauktos, tvoros nudraskytos. <br/>7. coire: Tą mergą nuraukė, i bobos sužinojo. <br/>8. <span class="explanation">pelnyti, gauti: </span> Nedaug aš tę nùraukiau. <span class="explanation">nusukti: </span> Kad reikėjo už darbą užmokėti, man daug nūraukė. Ką nors pirkdama ar parduodama, ji vis kelius centus nuraũkdavo. <span class="explanation">slapčia atidėti (kuriam tikslui): </span> Ne kartą ji, nuraukusi keletą grašių, siunčia sūnui, ir siuntinių vienas kitas keliauja į Karaliaučių. Tuos pinigus tėvas, nuo savęs nusiraukęs ir nuo žmonos paslėpęs, įspaudė sūnui į delną. <br/>9. <span class="explanation">suprasti, nutuokti, numanyti: </span> Anas truputį nuraũkia apie šitą dalyką. Ar tu ką nors nùrauki? A tu nenuraukì, kas tai padarė? Aš biškį nuraukiù, kur ji galėjo išeit. Kam apsiėmei, nieko nenuraũkdamas. <br/><b>paraũkti, </b>-ia (pàraukia), pàraukė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti raukšlėtą, kiek suraukti (veidą, veido dalį): </span> Tik pàraukė nosį. Daktaras paraukė kaktą ir tyloms, ramiai nuėjo į savo dirbamąjį kambarį. Da nesena, o jau burna pasiraũkus. Tokia rūgšti košė [bruknių], net pasirauki, kai valgai. <span class="explanation">kiek suraukti veidą raukšlėmis (ppr. dėl kokio nemalonumo, nepasitenkinimo, iš piktumo): </span> Mūsų viršaitis vis toks pasiraũkęs, piktas vaikšto. <br/>2. <span class="explanation">siuvant padaryti raukšlių, klosčių: </span> Pàrauktas peretkas pakiliau stovi. Momos spanyčia parauktà. Rauktinės priešakys lygus, šonų ir nugaros pridūrimas tankiai parauktas. Baltinių nugarą reikia paraukti arba suklostuoti. Ar pàrauktą siūsies bliuzkelę, ar palaidą? <br/>3. <span class="explanation">pasiūti, padirbti (nagines): </span> </span> Paėmiau ir besiveizant dvejas nagines pàraukiau. Vakare bočius pàraukė dukterie nagines. Paraũk vaikuo nagines į dirvą eiti. Naginės parauktos iš kailio žalio. Ar pasìraukei nagines? Vaikiai, pasiraũkit rytuo kojinas į medę važiuoti. Su naginėms ejom, gražiai pasiraũkdavau. Vykusiosios mergės pasìrauka nagines. <br/>4. <span class="explanation">greitomis, prastai pasiūti: </span> Aš vaikam vis pati pàraukiu. Kas tau taip bjauriai tas kelnes pàraukė?! Mama pati su rankom paraũkia sijoną. Jis ir mun apsiaustą pàraukė, tik kas iš to, kad negaliu vilktis. Galėtų ji man paraũkt suknelę. Jonukui reikėjo baltinėlius paraũkt. Man pàraukė šiokius tokius marškinius. Tai jau paraũk man ant nedėlios tą bliuzkelę. Kokį paprastą drabužėlį pàrauki kada kam. Ana pati pasìrauk, tur siuvamą mašiną. Kad ir nemokėdama, sijoną bile kaip pati pasìraukiau. <br/><b>pérsiraukti</b>. <span class="explanation">labai supykti: </span> Kad atalėkė boba pérsiraukus! <br/><b>priraũkti, </b>-ia (prìraukia), prìraukė. <br/>1. <span class="explanation">priverti, pritraukti (raukus): </span> Priraũk rūrą, pelė įlįs! <span class="explanation">prisukti (lempos dagtį): </span> Prìraukė lempą, ka nė matyti nėko nebėra. <br/>2. <span class="explanation">daug prisiūti, pridirbti (naginių): </span> Iš dviejų odų naginių priraũksi visai sodai. Prìraukė prìraukė visko, kap maišų. <br/>3. <span class="explanation">pataisyti ką prisiuvant, sutraukiant: </span> Adatą paimk ir priraũk tą skiltelę. Tu vakare, nuo darbo atšokęs, mano čebatą priraũk, ba [v] anduo eina kai per sietą. <br/>4. <span class="explanation">raukiant pridaryti: </span> Prìraukė kvaldų utėliums visti. <br/>5. <span class="explanation">prisigerti, prisirūkyti: </span> Priraũkia tos degtinės, tai paskui daužosi lyg durni. Dar tik pritraukei, prìraukei ir vė [l] rėki be galo. <br/><b>suraũkti, </b>-ia (sùraukia), sùraukė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti raukšlėtą (veidą, veido dalį), sutraukiant poodžio raumenis: </span> Šiek tiek suraukęs kaktą, Juras atsakinėjo, nurodinėjo. Neapykanta suraukia jam veidą. Jis nosį suraukęs vaikščio [ja]. Kajetonas, ją pamatęs, suraukia nosį ir nusisuka. Suraukti nosį. Viršum surauktų antakių ant kaktos atsiranda raukšlė. Dabar sùraukė kaktą, pamatęs pačią besičiupinėjant su vaikais. Suraukiu kaktą, susiraukiu. Neturime suraukti veidą! Ponas suraũkdavo kaktą kaip naginę. Rėkia rėkia, rėkia rėkia, kaktą suraũkęs! Suraukė kaktą kai armoniką. Rūgštimas kaktą suraukė. Tatai darykim noriai ir su džiaugsmu, ne iž reikalo, … nei suraukta kakta. Supyko dėl baravyko, suraukė kaktą dėl menko daikto. Kad an kitų, tai kalbėtų plepėtų, o dabar tyli, suraũkę rūras. Susiraukęs veidas. Jo kakta truputį susiraukė. <span class="explanation">sutraukti veidą raukšlėmis (ppr. dėl kokio nemalonaus pojūčio, nepasitenkinimo, iš piktumo): </span> Rukis rūkso susiraũkęs. Susiraukiu. Kap pasakiau, tep tai tep, ir sùsraukė kai šikna po triznai. Geriau būti linksmam, neduok dieve susiraũkusiam. Tegul tik katro pagalėlis bus atmestu, tuojaus vaikutis susiraukia. Ko jos susiraũks [gerdamos degtinę] – papratę. Išgėrė [degtinės] ir sùsraukė. Ai, net susraũkus juokias. Jis pasiklaupęsi ir pasigulė (jis susiraukė) kaip levas ir kaip levienė, kas dręsa prieš jį stengtisi. Susiraukęs, kaip alų traukęs. A, jis amžinai susiraukęs kap barono mašna. Susiraukė, lyg devyndrekio paragavęs. Susiraukęs kap devynios bėdos. Susiraukęs (susraukęs) kaip devynios (penkios) pėtnyčios. Ko susiraũkus kaip devynios pėtnyčios? Tėvas kap pėtnyčia susraũkęs, neūtura. Susiraũkęs kaip devynios pėtnyčios prieš subatą. Boba susraũkus kai penkios pėdnyčios. Susiraũkusi kaip barščių giltinė. Susiraukus kaip kumelė kąsti. Susraukus, kai linus braukus. Susiraukė, kaip musį perkandęs. Susiraukė kaip naginė. Susiraũkęs kaip (kai) [sudžiūvus. ] naginė. Susiraũkęs kai pikčiurna. Susiraukė, kaip rūgštulį kandęs. Sùsraukė kai senos bobos šikna. Ko susiraũkęs kaip debesys?! Susiraukęs, ant snukio virvelę užnertum. Susiraukęs, kaip per subinę braukęs. Susiraukęs, kaip (tartum) suodžius braukęs. Susiraũkęs kaip sūrio drūčgalis. Susiraukė kai šmarkštas. Susiraukęs visumet, lygu tūkstantį pamatęs. Ta mūs merga susiraukus kaip vyža. <br/>2. <span class="explanation">suglamžyti: </span> Kam tu tep labai sùraukei kepurę, kuo šventą dieną užsidėsi?. Sulytas rūbas greit susiraũkia. Susraũkę rankovės. <span class="explanation">suraizgyti: </span> Togdėl nevalgo surauktos gyslės vaikai Izrael, kuri yra and sumezgimo kulšies, iki šiai dienai. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti (paviršiui) nelygiam: </span> Smarškos <span class="explanation"> (tokie grybai) </span> susraũkę, jų neseka valgyt. Kaip tie lapai nusitrauks, ir kanapės susiraũks. Pupos pernokusios, o žirniai jau susiraũkia, ir iš ankščių jų byrėt jau pradeda vaisius. | Retai dvelkteli vėjelis, lyg pakutentas susiraukia <span class="explanation"> (ima banguoti) </span> vandenynas. <br/>4. <span class="explanation">siuvant padaryti raukšlelių, klosčių: </span> Surauktas sijonas buvo siuvamas iš dviejų trijų palų. Nešiojimai – sijonai ilgūs su diržais, raukyliukai sùraukta. <br/>5. <span class="explanation">greitomis, negražiai susiūti, sutraukti (skylę): </span> Sùraukei – gražiai lopelį reikėjo užsiūti. Sùraukė, sùraukė, ir eik – negražiai užsiuvo. Bobos, suraukit pirštines, reikia miškan važiuot. Kaip naginė suraukta. <br/>6. <span class="explanation">pasiūti, padirbti (nagines): </span> </span> Tamsta sėsi ir surauksi nagines. Paimk ir suraũk nagines. Kur te priteks batų – suraũkia vaikam naginėles, ir gerai. <span class="explanation">sunaudoti siuvant: </span> Visą karvės odą suraũksiu į nagines. <br/>7. <span class="explanation">greitomis, prastai, bet kaip pasiūti: </span> Prastai pasiuvo, sùraukė, ir tiek. Kad sùraukė kalniokus, tai nei nešiot, nei žiūrėt. Gi čia mano boba suraukė pati vaikui šiokias tokias kelnytes. Suraukė kelnynas, tai jau ir svočka. Šį vakarą surauksiu kokius trejus marškinėlius. Kad suraukė suknelę – nei dievui, nei žmogui. Seniau ir aš kokį ryzą susiraukdavau. <br/>8. užraukti 6. Šįmet tie lytūs vis nesusiraũkia <span class="explanation"> (nesibaigia) </span>. <br/>9. <span class="explanation">suskliausti: </span> Skliautą suraũkti. <br/>10. <span class="explanation">godžiai išgerti: </span> Ben du viedru karvė [v] andenio suraũkia. <br/>11. <span class="explanation">suvokti, mokėti: </span> Nieko nesùraukia tie inžinieriai. <br/><b> nósį suraũkti</b> <span class="explanation">supykti: </span> Pirmininkas sùraukė nósį ant manę. Suraũkus nósį pralekia, neūtura. <br/><b>sùraukta kaktà</b> <span class="explanation">nelinksmai, prastai nusiteikus (ką daryti): </span> Svečius linksma širdžia ir nesuraukta kakta vaišino. <br/><b>užraũkti, </b>-ia (ùžraukia), ùžraukė. <br/>1. <span class="explanation">užverti sutraukiamaisiais raumenimis (kūno organus): </span> Nesmirdėk, užraũk šikinę. Nuo mėlenių mun spindančiai ùžraukė <span class="explanation"> (labai užkietėjo viduriai) </span>. Aš tyliu, subinę užraukęs. Kad tu šikęs subinės nebužrauktum!. Kuo daugiau užsiraukia vyzdys, tuo stipriau turi pasireikšti difrakcija. Pasinėrus vandenin, [plėvėkojų] nosies skylės užsiraukia. Myžalas nebužsiraukė, ir važiavo pri daktaro. Užsiraukė jis kap jaučio rūroj <span class="explanation"> (niekur neišeina) </span>. Lįsk į jaučio uodegą ir užsirauk, o jei bus gerai, ir mane pašauk! Lįsk į subinę ir užsirauk! <span class="explanation">užmerkti (akis): </span> Da tik užraũkus akis buvau <span class="explanation"> (pradėjusi migdytis) </span> ir išgirdau. Buvo akis užraũkusi, o su dantimis veizėdavo <span class="explanation"> (išsiviepdavo) </span>. Visai ùžrauktos akutės – čyst nežiūri. Jo akys tep užsiraũkę, kap be akių. <br/>2. <span class="explanation">kokiu apivaru, apvarčiu sutraukti, uždaryti angą, išėjimą: </span> Užraũk krepšį, ba taboka išsibers. Kai jau išėmė, kiek reikėjo, užraukė kezulą, o pinigus vėl apžiūrėjo po vieną, suskaitė visus. Sūrio užraukia storgalį, o naginių plongalį. Nesidrovėk užraukti kišenės <span class="explanation"> (nedaryti išlaidų) </span> ten, kur prisieina tau senovės dvarininkų arba šios dienos biurokratų akivaizdoje stoti. Nutariau nestorą savo mašną dar labiau užraukti <span class="explanation"> (nebelaidyti pinigų) </span>. Tai kodėl gi taip užsiraukė dėl tų vargšų mūsų visuomenės kišenės?! Nusivyk virvelę, ažsirauk rūrelę. <span class="explanation">sutraukiant uždaryti viduje: </span> Paimsiu, suvarysiu visus velnius, an, tan ežerelin ir užrauksiu. Maskolis suvarė visus velnius tarbon ir ažùraukė juos. Veju virvučių, darysu rauklą, o užrauksu ežerą. Viju apvartis… – Kam tus? – Ežeruo užraukt. Kur tos mano šimtinės? Viską sau užraukei, devyniais ašutais užsiuvai, o dar man akis badai? Ką boba savoj galvoje užrauks, tai ir šimtas arklių iš jos neištrauks. Ženklas, ant rodbalse padėtas, rodo, jog balsė <span class="explanation">a</span> tame žodė [je] yra užraukta, ir teip <span class="explanation">vyr’s</span> vietoje <span class="explanation">vyras</span>. <br/>3. <span class="explanation">bet kaip, greitomis užsiūti, užtraukti (skylę): </span> Užraukė pirštinę, ka nė veizėti negal. Mama, užrauk mano kojinės skylę. Šitos kojinės labai suplyšę, sunku užraũkt. Nebuvo laiko užtaisyti gerai kojinę – užraukiau, kad nebūtų matyti skylės. Ažraũk škerpetkelę. Šiap tep užraukiau tavo tą skarmalą. Neturu su kum tą skylę užraũkti. Užraũk maišo kulį, be grūdai byrės. <span class="explanation">užtverti, užtaisyti: </span> Užraũk angą, kad katė duonos neišvilktų. Drikos galą užrauk už ravo, ir nebišeis žuvis. Tupi [žvirblis kregždės lizde], kol kregždės jį užraukia <span class="explanation"> (užlipdo) </span>. Tas velnias taukš ir uždaręs tą savo skrynią ir užraukęs į žemes. <br/>4. <span class="explanation">paviršiui užsitraukti, užakti: </span> Upelė viškai baigia ažsiraũkt. Ežerėlis gal visiškai užsiraukė. Aketė visai užsiraukė. Jus nuveda prie kraterio briaunos, bet ne prie tikrojo kraterio, ne prie veikiančio, o prie seniai užsiraukusio. Tik samanų duknos prasiskyrė ir vėl užsiraukė. Ar galimas daiktas, kad trijų colių žaizda užsirauktų per vieną sekundą? | Lįsk dabar į pirmą akivarą ir užsirauk, kol aš dar tavęs tenai neįgrūdau. <br/>5. <span class="explanation">užbaigti megzti, mažinant akių skaičių, nulaidyti: </span> Gal jau užteks pirštų ilgumo – reikia ažraũkt. Onytė jau užraukė kojinę. Paskutinę [akių] ailą varau, nulaidysu ir užraũksu. <span class="explanation">smailinant pabaigti krauti, užviršuoti: </span> Senųjų vietoj išaugo naujos [kūlelių] stirtos, tokios aukštos, kad jų viršų užraukė Rapolas, jau kopėčias pasistatęs. <br/>6. <span class="explanation">užbaigti (darbus, kalbas): </span> Neùžrauka to plepalo, nebenga. Nebežinodamas kuo beužraukti visą savo tiradą, ėmiau pats melstis. Nors tokiu būdu pasiseks užraukti nejaukų pasikalbėjimą su daktaru! Ant šito ypatingo atsitikimo aš užraukiu savo pasaką. Na, tai jau ùžraukiau visus savo sunkiuosius darbus. Ar jūs rugiai jau nukirsti? – Jau mes penktadienį ùžraukėm. Bile tik greičiau užraũkti darbą. Iš pradžių jis darydavo pabaigtuves, paskui viską ùžraukė. Ilgai miegodami, ažraukste duoną <span class="explanation"> (pristigsite duonos) </span>. Anytai pikta, kad taip greit gali užsiraukti kalba, o ant liežuvio dar tiek guli. Kai mergos, tai nor [i] į žmones pasidairyt, boboms užsiraukia viskas. Man matos, kad tas reikalas teip pigiai neužsiraũks. Kad tik jam tie uždarbiai neužsirauktų. Kada tas gėrimas užsiraũks? Užsiraũks i [r] jiem tie baliai. Kai prasidės rugiapjūtė, užsiraũks ir visos vakaruškos. Prašvilpė pinigus, užsìraukė geros dienos. Alai užsìraukė su užgavėnėm. | Jau pas mus ganykla su sykiu užsiraũks. Tas malūnas greit užsiraũks <span class="explanation"> (likviduosis) </span>. Raukėsi raukėsi pienukas ir užsiraukė. Pastatyk karvę ant tokio trainio – užsiraũks. Kad prakiurs lyti – kad bent užsirauktų! | Ėjau, ėjau, gatvė ir užsiraukė. <span class="explanation">priversti baigti, atsisakyti, mesti: </span> Užraũksu tus gėrimus: imsu šaukti, skųsties. <br/>7. <span class="explanation">užčiaupti burną, nutilti: </span> Užraũk, užraũk jau nebumbėjęs!. Tu užsirauk, tegu gudresnis šneka. Užsirauk ir mane nešauk. <span class="explanation">priversti nutilti: </span> Geriau nepradėk šnekėt, vis tiek užrauksiù. <span class="explanation">paniekinti: </span> Kad aš perdaug geras, tai mane ùžraukė. <br/>8. <span class="explanation">suniurti, supykti, supykus nebekalbėti: </span> Boba guli ažsiraũkus i nedaboja. Taigi mes džiaugėmės, o mano dėdė, tėvo brolis, tas tai smarkiai užsiraukė. Susiraukė ir užsiraukė, metus nešnekėjo. Užsiraukei jau kaži ko i nebešneki. Pranas nuo subatos kaip ažsìraukė, tai ir ažsìraukė. <br/>9. <span class="explanation">a</span> ptraukti (debesimis, migla): Užraukė visai dangų didžiuliai debesys. Ot sutemo, kad ùžraukė – nieko nematyt. Kad sutems, užrauks kaip į maišą – darbuokiamos, nepatižkiam. Šiandie užsiraũkusi išbuvo, ale nelijo. Užsiraukė dangus, tai jau duos lyt kelias dienas. Užsiraukė dangus, bus lietaus. Dangus ažsìraukė, kažno ar nebus lietaus. | Akys migla užsìraukė, nematau. <br/>10. <span class="explanation">užriesti: </span> Kur styrini, uodegą užraũkęs? Jurgis purgis, per ežerą plaukęs, uodegą užraukęs. <br/><b> į maĩšą [sukìšti ir] užraũkti</b> <span class="explanation">nugalėti, aplenkti: </span> Aš jus darbu į maišą sukišiu ir maišą užrauksiu. Ar teisybė, kad juos visus. į maišą užraukė. <br/><b>maišẽlis užsìraukė</b>. Praėjo geri laikai, užsìraukė daugeliui maišẽlis. <br/><b>snùkį užraũkti</b> <span class="explanation">nutilti: </span> Užrauk savo snukį – gausi liuobti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.