ravė́jimas. → ravėti 1: Geriausia tręšti [linus] tuoj po pirmojo piktžolių ravėjimo. Maža žolių [darže],
mažas ravė́jimas. Turi savo ravė́jimo ir kaukozo cukrinius dirba. Galėtumi tų sėtinių uždiegti – reik ravė́jimo. Rankos iš ravė́jimo paliekta juodos ir nariai paliekta juodi. Rankos atšerpetojo nuo ravė́jimo, nuo žemės. A čia, misliji, gera tie ravė́jimai – dievuliau, rankų nebepakeli! Pri ravė́jimo gal’ įvaryti septyniasdešimt rublių. Nuravėjau pirmąjį ravė́jimą – gavau šimtą rublių. Jau te jų ravė́jimas!
išravė́jimas. → išravėti 1: Tinkamiausia želdinių priežiūra – žolės išravėjimas apie daigus.
nuravė́jimas. → nuravėti 1: Po kožno nuravėjimo reik apsijoti juodąją žemę par rėtį. Vaikų nuravė́jimas tik juokai: kur ne kur išrauna žolę. Jy dajuto, ka duos už nuravė́jimą šieno – tuoj i močią atsitempė [ravėti].
paravė́jimas. → paravėti 1: Moka už daržo paravė́jimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.