x
ravinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. ravėti 1: Piktažoles palengva ravinėjau. Pritūpusi tarpuežyje, ji ravinėjo dilgėles, balandas. Ravinė́k po biškį bul’bas ir nuravėsi. Kiti vyrai ravinė́ [ja] tupinė [ja] aplink kapus, o tėvas – ne.
apravinė́ti. apravėti: Reikia per visą vasarą apravinėti žolę.
išravinė́ti. išravėti 1: Rūteles sėjo, n’išravinėjo, dilgėlužėms apžėlė. Išravinėjus polipus, tuoj pasveiko.
nuravinė́ti. nuravėti 1: Iš pirmo moteres nuravinė́jo [linus].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.