išrūkyti

išrūkyti, išrūko, išrūkė
1. išsmilkyti: Išrūkyti kambarį žolėmis.
2. palaikyti dūmuose, kad įgytų reikiamų savybių: Išrūkyti mėsą.
3. sunaudoti rūkant (tabaką): Išrūkyti pypkę.
4. prk. išvaryti: Jį išrūkė iš darbo.
išrūkymas išrūk|ti, išrūksta, išrūko
1. išeiti (apie dūmus).
2. būnant dūmuose, įgyti reikiamų savybių: Dešros kamine išrūko.
3. prk. greitai išbėgti: Vaikai pro duris išrūko. išrūkimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isrukyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	išrūkyti, išrūko, išrūkė 1. išsmilkyti: Išrūkyti kambarį žolėmis. 2. palaikyti dūmuose, kad įgytų reikiamų savybių: Išrūkyti mėsą. 3. sunaudoti rūkant (tabaką): Išrūkyti pypkę. 4. prk. išvaryti: Jį išrūkė iš darbo. išrūkymas išrūk\|ti, išrūksta, išrūko 1. išeiti (apie dūmus). 2. būnant dūmuose, įgyti reikiamų savybių: Dešros kamine išrūko. 3. prk. greitai išbėgti: Vaikai pro duris išrūko. išrūkimas.