x
dvėlúoti, -úoja, -ãvo.
1. dvėsuoti, pūtuoti, lekuoti: Kumelukas tep pailso, kad sugriuvo ir dvėlúoja. Ko dvėlúoji, kap šuo karštą vasaros dieną? Arkliai pailso, prieš kalną veždami, tai tik dvėlúoja. Karvė apsiėdusi dobilų, tai vos dvėlúoja. | Iš koserės jam karštis dvėluoja.
2. vėduoti, plevėsuoti: Dvėlúoja užmestas maišas ant vartų, net arkliai pasibaidė.
3. plezgenti, žioruoti: Pažiūrėk, ar dar neužgiso žarijos, ar dar dvėlúoja.
išsidvėlúoti pamažu išgesti: Kamino neuždarėt, tai ugnis išsidvėlãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.