džiaũgtis, -iasi, -ėsi; turėti džiaugsmą, linksmintis: Ko tu taip džiaugíesi? Mes džiaugiamės tėveliu. Džiaũgias manim močiužė. Džiaugiúos su šiluma. Džiaũkitės su savo gaidžiais. Labai džiaugiasiaũ, kad oras atšalo. Jis džiaugėsi gyvas išlikęs. Džiaugiuos tave sveiką namo parėjusį. Lapė, užgirdusi atvažiuojant žmogų [su vištomis],
džiaugėsi turėsianti gardų pusrytį. Džiaugiaũs, gerėjaus senos anytėlės nerasdama. Džiaũgės džiaũgės motynėlė, su broleliu kalbant. Tu džiaugéis į panas veizėdamas. Meškos ir vilkai šokinėdami džiaũgės. Nedžiaukitės, berneliai, ne jums auga mergelė. Kad neitau už tavę, tai nesdžiaugtų širdelė! Širdis manyje džiaũgias. Jis džiaũgiasi iš tavo nelaimės. – Kad durnas nebūtų, nesidžiaũgtų. Labai žvėrys džiaugės iš tokio padalijimo. Iš to džiaugias ir juokus daro. Džiaugas it žirgą gavęs. Džiaugias įgijęs kai varlė akis. Džiaũgias kap višta priperėjus ančiukų. Džiaũgias kai geležėlę radęs. Džiaũgiasi kaip kvailys akėtvirbaliu. Džiaugias kaip karvelis vanago naguose. Džiaugiasi kaip pelė su kate susitikusi. Džiaugiasi tėvai gerus vaikus užauginę. Nėr tokio žmogaus, kursai nenorėtų džiaũgtis ir linksmintis. Teisieji. džiaugsisi ir linksminsisi. Džiaugėsi didžiu džiaugsmu. Džiaugėsi dėlei to viso gero. Iš širdies džiaugsisi. Kaip nedžiaugtis ižg tokio didžio svečio? Nesidžiaukis, kad tavo neprietelius miršta. Pasveikinęs mane atgavus laisvę, sakėsi džiaugiantisis, kad ir jis prie mano paleidimo galėjęs truputį prisidėti. Vakar vakaro džiaugỹs (džiaugęsi) . Senis džiaugas stenėdamas, jaunikaitis važinėdamos, vaikas kuldamos. Akys baidos, širdis džiaugias. Džiaugdamys vienas kitu akis išsibadė. Džiaukis kakaliu, ne manim. Mešką vedęs, su meška ir džiaukis. Su išplėštais piningais neilgai tedžiaugsys. Nesdžiauk radęs, neverk pametęs. Nedžiaukias giramas, neverk baramas. Nesidžiauk darbo nepabaigęs. Nesidžiauk pradėjęs, bet pabaigęs. Nesidžiauk iš kito nelaimės. Nesidžiaũk pažadais. Jau kas plačiai žegnojas, žemai kloniojas, iš to nedžiaũkis.
džiaugiančiaĩ. Uždaboję totą (tėvą) džiaugiančiaĩ sušuko.
Diẽvo bobùtė džiaũgsis. Na, brolau, kad suvirysim geležį, net Dievo bobùtė džiaũgsis.
víenas dáiktas džiaũgias, kìtas ver̃kia.
apsidžiaũgti, -ia, apsìdžiaugė
1. imti džiaugtis, nudžiugti: Apsìdžiaugė – jau manė, kad tėvas ateina. Apsidžiaugė kiškis ir ėmė juoktis.
2. atsidžiaugti: Tai greit apsidžiaugei nauja kepure! Dabar nopsidžiaugiau.
3. pasidžiaugti, džiaugtis: Kamgi imi iš po vištos kiaušinį, tegu da apsidžiaũgia. Apsidžiaũgiam tik pelais ir šiaudais (mažai byra grūdų) . Darbu tik apsidžiaugėm, o viršaus nieko (naudos nėra) . Su nuometėliu negapsidžiaũgsi, o vainikėlio balseliu šauksi. Pačios gražybe neapsidžiaugsi.
atsidžiaũgti, -ia, atsìdžiaugė liautis džiaugusis, pakankamai prisidžiaugti: Neatsìdžiaugiu darbu. Motina neatsidžiaũgia, kad mergaitė sugijo. Dabar ji neatsidžiaugia gerą berną turinti. Negalėjo atsidžiaugti nameliais. Lyg trijų metų tavęs nebausiu, pakolei atsidžiaũgsiu.
išsidžiaũgti, -ia, išsìdžiaugė apsidžiaugti: Visi išsìdžiaugė juo [m].
nusidžiaũgti, -ia, nusìdžiaugė
1. apsidžiaugti, nudžiugti: Aš nusìdžiaugiau, kad jau baigiam, o čia dar kalnierių reikia pasiūt. Labai nusìdžiaugė sulaukęs tokį didelį grobį. Vaikai, atradę tokį gražų arklį, labai nusìdžiaugė. Didžiu džiaugsmu nusidžiaugė. Nusidžiaugė kaip mešką nudėjęs.
2. labai pasidžiaugti: Nùdžiaugiaus batais ir pasidėjau į skrynę.
pasidžiaũgti, -ia, pasìdžiaugė
1. patirti džiaugsmą, džiaugtis: Pasidžiaugiù iš šito nusidavimo. Bet nepasidžiaugsią jiems pargrįžus nei tėvas, nei motinėlė. Dukrelės austa tai pasidžiaugsiu. Kaip gausi, tada pasidžiaugsi. Nenorinčią vedęs nepasidžiaugsi. Darbų nebaigęs švente nepasidžiaugsi. Verkiančius nuramdyk, juokiančiais pasidžiauk, ir būsi visų mylimas – ir verkiančių, ir juokiančių.
pasidžiaugtinaĩ. Išliudija pasidžiaugtinai, kaip šauniai jie dirba.
2. pasidalyti džiaugsmu: Anas ir pasdžiaugė savo broliui, ką pinigų radęs. pasiglamonėti džiaugiantis: Mamute, pasidžiaũk su manim.
prasidžiaũgti, -ia, prasìdžiaugė apsidžiaugti, pradžiugti: Tėvai, atradę dukterį, prasìdžiaugė. Prasìdžiaugiau sūnų užvydus, ale neilgam. Prasìdžiaugiau, kad nepasenau [neištekėjusi]. Vaikeliai prasidžiaugė ir meilesniais paliko. Užtekės skaisti saulelė, prasidžiaugs tavo širdelė.
prisidžiaũgti, -ia, prisìdžiaugė užtektinai džiaugtis: Prisidžiaugęs akim, Napalys dabar nebesvajoja. Neprisidžiaũgsi savo šiuosmetine duonele. Tu po tuoj skarele neprisidžiaugsì.
susidžiaũgti, -ia, susìdžiaugė
1. pradžiugti: Susìdžiaugė, kad anas anksti atjojo.
2. džiaugtis, pasidžiaugti: Mažai tu juoj susdžiaugsi! Kad tu jų nesunešiotai, kad tu nesusdžiaugtai!
užsidžiaũgti, -ia, užsìdžiaugė
1. džiaugiantis užsimiršti: Užsìdžiaugė lėle, ir valgyt nebereikia.
2. liautis džiaugusis, atsidžiaugti: Kai pamatė, tai negalėjo užsidžiaũgt.
3. labai džiaugtis: Kita jos vietoje užsidžiaugusi būtų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.