girtáuti, -áuja, -ãvo. gerti (svaiginamuosius gėrimus), girtuokliauti: Girtáuti yra gerti, ale nepasigerti. Senis dėdė girtáuja, t. y. vaikščioja vis girtas. Ar patikėtų kas, kad negirtauju aš? Nevaikščioju, kur girtauja, kur ne vienam plaukus rauja, arielką gerdami. Vaikai verkia namie be duonos, o jisai čionai girtauja. Visą naktį gėrė girtavo. Reikia saugoti, kad vaikai neįprastų girtauti. Nesvetimoteravome nei girtãvome. [Senosios moteriškės] negirtaujančios tur būti. Ant akių pažinsi girtaujantį, ant rankų uždarbiaujantį.
išsigirtáuti išsiblaivyti, išsipagirioti: Paki nuvažiavo, ir išsigirtãvo – vėjas išpūkštė.
pragirtauti.
1. praleisti laiką girtaujant: Pragirtavęs naktį eini.
2. kiek išsipagirioti: Rytą prasgirtavęs eina juodas kai žemė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.