kapė́tis, -ė́jasi, -ė́josi, kãpėtis, -ėjasi, -ėjosi kastis, tvirtintis: Pradėjus grūstiesi neprieteliams į jų žemę, ėmė kapėtiesi kalnuose ir upių skardžiuose.
apsikapė́ti
1. apsikaupti: Apsikapėjo bulvė ir nesupuvo.
2. apsikasti grioviu, pasidaryti apsaugą, įsitvirtinti: [Lietuviai, ] apsikapėję savo girėse ir versmėse it pilėse, ilgus amžius laimingai gyveno. Kryžokai negalėjo nieko padaryti lietuviams, kurie nu abiems pusėms buvo pilėmis apsikapėję.
3. apsiprasti kur būti, gyventi, įsigyventi: Butkaus Juzė kaip apsikãpėjo pri Kiauleikio, taip ir nebenoria kitur eiti. Apsikãpėjo būti svetur.
4. mirti: Tu čia ir apsikapė́si.
išsikapė́ti išsikapstyti, išsikapanoti: Išsikapė́jo iš sniego.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.