kãpurnotis, -ojasi, -ojosi. kapanotis 1: Varlė kãpurnojas iš duobės. Ėgi viščiokas inkliuvęs tarp žabų ir kapurnojas. Vištai, regis, ir kojas, ir sparnus suriši, ė ana kãpurnojas, ir gana. Vaikas pusnuogis kapurnojas smėly. Tai da vis kãpurnojas (šiaip taip gyvena) žmogelis kai musia išrūgos [e]. Jis, sako, sunkiai kapurnojasi iš vienos klasės kiton.
apsikãpurnoti apsikapstyti: Apsikãpurnojęs ryzais ir guli.
atsikãpurnoti
1. šiaip taip atkakti: Led atsikãpurnojau (sunkiai atbridau) par sniegą.
2. atgyti, atsigauti: Višta, grumstu suduota, buvo nusikapurnojus (nebegyva), bet palūkėjus vėl atsikãpurnojo.
įsikãpurnoti įsirausti: Įsiknisęs, įsikãpurnojęs šiauduos ir miega.
išsikãpurnoti sunkiai iš kur išlipti, išeiti: Tik ką išsikãpurnojau iš po vežimo. Tokį šulinį iškasiau, kad paskui nė pats neišsikãpurnoju. Led išsikapurnojo iš erškėtyno. Iš bėdų jau išsikãpurnojau.
nusikãpurnoti
1. nusiblaškyti, nusispardyti: Tik apklojau vaiką, ir vėl nusikãpurnojo.
2. nudvėsti, nusibaigti: Paršiukas nuskãpurnojo. Nusikãpurnojo kai višta nedapjauta. Šiąnakt jų karvės nuskãpurnota.
3. sunkiai nulipti kapurnojantis: Led nuskãpurnojo nuo pečiaus.
prisikãpurnoti prisikapstyti, prisigauti: Led priskãpurnojo prie krašto.
užsikãpurnoti sunkiai užlipti: Pakol užsikãpurnojau prieš kalną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.