kepestúoti, -úoja, -ãvo. kepėstuoti.
1. nedailiai, kraipant kojas eiti: Ut, jau Petras kepestúoja per lauką. Kurgi kepestuoji? Jos berniukas anądien kad kepestuoja keliu! Luoša (kepestuojama) eisena.
2. kojomis, rankomis kibaruoti: Kūdikis, gulėdamas aukštielninkas, kepestuoja kojytėm ir rankytėm. Kačiokas, apsivertęs ant nugaros, kojom kepestuoja. Paleista iš vystyklų mergytė kepestavos visom keturiom.
atkepestúoti. ateiti kepestuojant: Nepaspėjau parvažiuot, atkepestavo ir anys. Onutė atkepestúoja.
išsikepestúoti išsispurdulti: Vaikas tik purty, purty rankom ir kojytėm ir išsikepestúoja iš vystyklų.
nukepestúoti.
1. nušokuoti: Zuikis nukepestãvo atsileidęs par kadagynus.
2. svyruojant, krypuojant nueiti: Kolei nukepestúosi, tai ir vakaras pasdarys.
3. kojomis kibaruojant nudvėsti: Lapė apvirto [pašauta] ir negyvai kojom nusikepestãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.