kèrežiotis, -iojasi, -iojosi, kerẽžiotis, kerežiótis, -iójasi, -iójosi
1. augti kreivai, šakotis į šalis: Medis kèrežiojas, t. y. auga į kumpumą, į šakas.
2. tuoktis: Anuodu kèrežiosis, t. y. žanysis.
3. kėtotis, užimant daug vietos: Tu nesikerežiók per kelią, duok man važiuoti.
apsikèrežioti. ištekėti, išeiti už vyro: Jeigu merga šįmet neapsikerẽžios, t. y. neištekės, tai paliks.
įsikèrežioti įsibarti, įsipykti: Įsikèrežiojo su visais.
išsikèrežioti išsikėsti, išsiplėsti į šalis, išsišakoti: Tiktai vienas išsikerežiojęs krūmokšnis. Išsikerežiójo kaip erškėčių krūmas, negalima ir kitiem už stalo atsisėsti.
susikèrežioti susipainioti, susiraizgyti: Siūlai taip susikerežiójo, kad negalima nė ištaisyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.