x
keriõžyti, -ija (-o), -ijo (-ė)
1. nedailiai ką krauti: Vyras keriõžija išrautus kelmus, t. y. stato, kad nesusideda glotniai.
2. stovėti išsikėtus: Keriõžijas ans, t. y. stovi išsiplėtęs, netalpiai.
įsikeriõžyti atsistoti išsiskėtus: Žmonys įsikeriõžę (išsikeriõžiję) stovi, t. y. pasistatę vežimus ant rinkos netalpniai.
išsikeriõžyti. išsiskėsti, išsikėtoti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.