kiniúoti, -iúoja, -iãvo
1. jaukti, versti (ppr. lovą): Kam kiniúoji lovą, bo buvo gražiai užklota. Ana kiniúoja drabužius; suvertė patalynę. Siūlus kiniúok! Nekiniúok man lovos!
2. vartytis lovoje: Kelkis nesikiniãvęs! Kiba judviem buvo šalta, kad taip kiniãvotės?
3. taisytis kinį, guolį: Kiaulė kiniúojas ir tuo įsikiniuõs. Kiaulė kiniúojasi visą vakarą ir nenugula. Kiaulė kiniúojas, gal greit turės (ves) . Aniedvi kiniúojas gulti, t. y. taisos sau lovas, kinį, tąsos apklotus ant galvos.
apsikiniúoti apsirengti, apsitaisyti: Šiandien būs lytaus, eidamas gerai apsikiniúok.
įsikiniúoti susitaisyti kinį ir atsigulti jame: Kiaulė įsikiniãvo vesti vaikus.
išsikiniúoti kojomis rankomis spardantis, iš ko išsilaisvinti: Jau mergaitė iš vystyklų išsikiniãvo.
pakiniúoti. truputį papurtyti, sujaukti, suversti: Ai, tik tu pakiniúok mun lovą! Ir ano lovą biškį pakiniúok.
sukiniúoti. sujaukti: Nesukiniúok lovą, gražiai užklota, t. y. nesuardyk. Lova sukiniúota kaip kiaulių kinis. Vaikai besigaluodami sukiniãvo lovą. Kam čia rankos panižo, ir taip viską išverst, sukiniuot reikėjo! Atsigulęs sukiniuõs sukiniuõs, suvels linus. Susikiniãvusi guli patalūse. Vasarojai pradėm susikiniãvę iš riebumo. Negal parinkti gerų rugių: susikiniúo [ja] papjautiejai. Linai ant kraikos susikiniãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.