iššikinti

šìkinti (-yti), -ina, -ino.

1. šikti 1: Ans vaiką šikina iš vakaro. Padirbsi, ne šunį šikysi.

2. leisti, kad apšiktų: Rūbų an pečiaus musiom nešìkinkit.

3. prižiūrėti, laikyti, sarginti: A trejus metus gavo aną karšinti, šìkinti. Kad an lovos atsigulsu, a tu muni šìkysi?! laikyti, auginti (vištas, gyvulius): Kiti liuob šìkys vištas trobo [je] [per žiemą].

4. prisispyrus, piktai klausinėti, kamantinėti, tardyti: Šìkina muni, a nematęs, kur vagis lėkęs. Šìkina aną: – Kur piningus dėjai?!

5. gąsdinti, bauginti: Ka nutversu, šìkinsu gerai vaikus. Ar manginęs, ar šìkinęs, nieko nepadeda: vaikas eita palparybais. A mokini, a šìkini (tas pats, nieko nepaiso) . jaudintis, labai bėdoti: Nešìkinkias: užgerk kokių valerijonų – atvėsi.

6. gadinti, dergti.

7. varyti, ginti (gyvulius).
apšìkinti. apšikti 1: Apšìkysi [su arkliu] i nuvažiuosi – gausi pabaudos.
iššìkinti.

1. iššikti
1.

2. palaikyti nešertą, nepenėtą: Iššìkink kiaules gerai uždaręs iš bulbių (parsivaręs).

3. kurį laiką prižiūrėti, laikyti: Teiššìkina jauną šunį par žiemą.

4. leisti išsivadėti.

5. išeikvoti, išsileisti: Vaikams tėvai nedideliai teišsišikina, geriau patys suvarto [ja].
nušìkinti.

1. nušikti 1: Priš guldant vaiką reik numyžinti ir nušìkinti.

2. mėšlu nutręšti: Važiuona žmonys su purmankoms nušìkinti klioštoriaus pūdymus.

3. ką darant nutrumpinti: Nušìkino – labai strugi plaukai.
pašìkinti.

1. pašikti 1: Pašìkyk vaiką. Ar nori vaško? – Pasišìkyk mešką.

2. pagąsdinti, paspausti: Žmonys dabar nepasiduoda – nepašìkinsi. | Pašìkinsu tavi su giliais.
péršikinti. užduoti, uždrožti, peršerti: Kai aš jus, vaikai, péršikysiu, paėmęs gerą gramzdinį, tai jūs žinosit!
prašìkinti. prašikti 2: Kas jam pinigų datesės, jeigu jis tokį daiktą prašìkino. | Prašìkinai (laiku neužbaigei kūrenti) pečių, ir neiškepė duona.
sušìkinti.

1. pagadinti, sudergti: Sušìkinai kailinius, kriaučiau, kas juos nešios?! Dievaliau muno, kaip pasiuvo – tik medžiagą sušìkino! Tai jau dyselį sušìkinai? Jei teip lis, mūsų šieną sušìkys.

2. sutirpinti (sniegą): Saulė sniegą sušìkino – tik putoja. Šitą sniegą kai sušìkins, tai ir [v] andenio bus.

3. sugėdinti, suniekinti, sukompromituoti: Su tuo pjovimu Kazį visai sušìkino. Tai tu visiškai jį sušìkinai.

4. sudrausti, subarti: Sušìkintų [nedorą kaimyną] milicija – nulūžtų ragai.

5. išgąsdinti: Atvažiavo į Lyduokius vokiečiai ir sušìkino visą kaimą.

6. apsukti, apgauti: Mane visai jis su kortom sušìkino.
užšìkinti. nugąsdinti: Rupūžė, ka užšìkino bobas!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'issikinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x