.
kiùrkinti (-yti), -ina, -ino.
1. kiurkti 1: Katė kiùrkina žiurkę, pelę, o šuo katiną. Kareiviai kiurkino sugavę vištas ir klegino žąsis. Ko kiùrkini tą vaiką, ar nagai nenustova vietoje! Pašėlk tą vištą kiùrkinti! Pilvą kiurkinti. Ko tie vaikai kiurkinas savo tarpe? Kad anudu susisėdę kiùrkinos visą kelį. Kas čia kiùrkinsis su višteliais ant rinkos dėl pardoso.
2. kibinti. .
išsikiùrkinti kurį laiką praleisti besikiurkinant: Išsikiùrkinau septynias dienas, ir mirė vaikas.
pakiùrkinti.
1. pakiurkti: Pakiùrkino vištelę, betupinčią ant gūžtos, ir nuėjo.
2. pakibinti.
3. pažaisti, pasikibinti. .
prikiùrkinti. iki valiai kiurkinti: Atsitrauk nuo vištelės, juk ir taip prikiùrkinai.
sukiùrkinti. sukiurkti: Sukiùrkino vanagą – kvėkš (sucipo).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.