kivir̃čyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo)
1. priekaištauti, barti, reikšti nepasitenkinimą: Ana kivir̃čija ant kito, t. y. vien bamba.
2. peštis, ginčytis, bartis: Jiedvi ilgą valandą kivir̃čijos. Vyrai ėmė kivirčytis. Nesikivirčykit, nesipeškit, vaikučiai!
3. kankinti ką nors, verčiant ką daryti: Nekivir̃čyk (neerzink) tu jo, matai, kad mažas vaikas.
išsikivir̃čyti
1. išsibarti.
2. ištrūkti: Gal kap nors ryt išsikivir̃čysiu iš namų.
pasikivir̃čyti kiek kivirčytis: Truputį pasikivir̃čyjo, o dabar vėl gražiai gyvena.
prisikivir̃čyti daug, iki valios kivirčytis, bartis, ginčytis: Kiek mes su ja prisikivir̃čydavome!
sukivir̃čyti
1. padaryti, kad kas kivirčytųsi, supykdyti: Visi bijoję, manydami ją bet ką sukivirčysiant ir tuo būdu išardysiant bendrą linksmumą.
2. imti kivirčytis, ginčytis: Bobos susikivir̃čijo. Ko jie ten susikivirčijo? Susikivirčijo ordinas su Rygos arkivyskupu dėl žemių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.