išsikivirčyti

kivir̃čyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo)

1. priekaištauti, barti, reikšti nepasitenkinimą: Ana kivir̃čija ant kito, t. y. vien bamba.

2. peštis, ginčytis, bartis: Jiedvi ilgą valandą kivir̃čijos. Vyrai ėmė kivirčytis. Nesikivirčykit, nesipeškit, vaikučiai!

3. kankinti ką nors, verčiant ką daryti: Nekivir̃čyk (neerzink) tu jo, matai, kad mažas vaikas.
išsikivir̃čyti

1. išsibarti.

2. ištrūkti: Gal kap nors ryt išsikivir̃čysiu iš namų.
pasikivir̃čyti kiek kivirčytis: Truputį pasikivir̃čyjo, o dabar vėl gražiai gyvena.
prisikivir̃čyti daug, iki valios kivirčytis, bartis, ginčytis: Kiek mes su ja prisikivir̃čydavome!
sukivir̃čyti

1. padaryti, kad kas kivirčytųsi, supykdyti: Visi bijoję, manydami ją bet ką sukivirčysiant ir tuo būdu išardysiant bendrą linksmumą.

2. imti kivirčytis, ginčytis: Bobos susikivir̃čijo. Ko jie ten susikivirčijo? Susikivirčijo ordinas su Rygos arkivyskupu dėl žemių.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'issikivircyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x