klebénti, -ẽna, -ẽno
1. klabenti, bildenti: Ilgai klebẽno duris, kol atidarė. Vėjas duris klebẽna, tai rodos, kad kas ateina. Lauke vėjas klebeno langinę. Klebéna kas į duris. Duris pradėjo klebénti. Kas čia klebẽna į duris?! Išeik pažiūrėt, kas ten klebẽna duris. Atsisėdau, klebenu klavišius (skambinu fortepijonu) . Trobos durys klebenas priš kieno mirtį.
2. raginti, prašyti: Klebena miesto dūmą, kad miestas savo lėšomis pastatytų jų teatrui rūmą.
3. krutinti, judinti: Pažvelgs Veronika į dievobaimingą, lūpomis klebenančią bobelę.
4. pamažu ką daryti: Beje, senis visą laiką kažką klebena, lyg ir dirba.
5. pamažu važiuoti, eiti, klibinkštuoti: Klebenam į turgų su savo kumelpalaike. Invalidas klebeno šaligatviu, kauškindamas remenčiumi. Jonas klebẽna į turgų.
6. kalenti (dantimis): Net dantim klebẽna nuo šalčio.
atsiklebénti klebinant atsidaryti: Rodo pirkelę – atsiklebẽno, atsidarė.
liežùvį klebénti tuščiai kalbėti: Jonai, verčiau patylėk, o ne klebenk liežuvį: niekas tavo kalbos neklauso.
išsiklebénti išsiklibinti: Pasturgalinis ratas išsiklebẽno.
paklebénti.
1. pabelsti, paklibinti, pabildinti: Paklebenk smarkiau duris, tuomet atsilieps. Paklebenk duris, gal inleis. Priėjęs prie durų, paklebeno rankeną. Tą pasakęs, keliavedys paklebeno an duris. Už lango šaka tyliai tyliai paklebeno į sieną.
2. pakrutinti, pajudinti: Ir vėl visi sustojo ir, paklebenę lūpomis, viens po kito susėdo.
priklebénti. klebenant, krutinant pažadinti ką, prikelti: Klebenau klebenau, ir tik ką priklebenaũ iš miego.
suklebénti. kiek paklebenti: Tyliai tyliai, durų nesuklebendama, duktė išėjo į kiemą. Tėvas duris suklebẽno.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.