.
klebetúoti, -úoja, -ãvo.
1. klebėti, klibėti: Dantys klebetúoja, ratelis, peilis klebetúoja. Stebulė klebetúoja. Milinys lapėj klebetúoja. Klebetúoja padkava. Tavo ratų stipinai klebetúoja. Žiūriu – šerdekšnykas atsipalaidavęs klebetúoja. Reikia užklynyti kirviakotį, kad nebeklebetuotų. Ūžė klebetavo gyvi žmonių ir mediniai mašinų liežuviai.
2. barškinti, klabinti: Girnom klebetúoja (mala) . Iešmantienė mielu noru pasidavė sūnaus provokacijai ir ėmė liežuviu it miliniu klebetuoti.
3. šlubuoti, klibinkštuoti.
4. plepėti, malti liežuviu: Jis klebetúoja ir klebetúoja.
atsiklebetúoti klibant atsipalaiduoti: Matyt, per ilga užkaištis atsiklebetavo ir išsmuko.
išsiklebetúoti išsiklibinti, išklerti: Ratai išsiklebetãvę. Dalgė išsiklebetãvo, pjaut nemožna. Išsiklebetãvo ratai, netoli važiuosi. Valgykit, sveteliai, tolima kelionė – kolei parvažiuosta, išsiklebetúosta.
nuklebetúoti. sunkiai, pamažu nueiti, nušlubuoti: Kad ir senas, bet vis da nuklebetúosiu kaip nors. Nežinau, ar galėsiu Kamajuos nuklebetúoti, ba baisiai koja sopa.
parklebetúoti. barškant, klebant parvažiuoti: Jau parklebetúoja su savo iširusiais ratais.
suklebetúoti. suklebėti, subarškėti: Suklebetavo vartai, ir kažin kas eina čia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.