klėbúoti, -úoja, -ãvo. klėbiuoti.
1. krauti, nešti klėbiais: Klėbúos šieną su klėbiais. Šieną klėbiais klėbãvom – buvo šakės tik mėšlakapės. Klėbúok šieną, klioki, nestovėk atsistojęs!
2. glėbesčiuotis.
3. dirbti imant ką į glėbį, apkabinant: Pri gerų rugių rišėjai sunku: par dieną klėbúokis klėbúokis, ir ta negal spėti. Klėbuotis su rugiais reik geros sveikatos. Įkyrsta par visas dienas su pėdais klėbúoties.
4. eiti imtynių, ristis: Ar aš eisiu su tavim klėbúoties?! Pasiuskis, eik į karčemą, jei nori! Ko čia klėbúojatės, ar neparstosit?! Juodu klėbãvos klėbãvos ir nė vienas antro neparmetė.
išsiklėbúoti išmėginti jėgas einant imtynių: Eikiav išsiklėbúoti.
nusiklėbúoti nusikamuoti, nuvargti klėbiais ką imant: Nusiklėbavęs, nuvargęs – kaip užmigs bevažiuodamas, ir galvą nutrūks.
pasiklėbúoti
1. eiti imtynių, mėginti jėgas.
2. darbuotis imant į glėbį: Išpliauptos bulvynės pašliupinęs, nepasiklėbúosi su tokiais rąstais.
susiklėbúoti susiimti, pradėti muštis: Matai, sūnus su tėvu susiklėbãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.