krýkštauti, -auja (-auna), -avo. krykštáuti, -áuja, -ãvo.
1. džiaugsmingai šūkauti; džiūgaujant dainuoti, giedoti: Bovydamos kūdikis krýkštauna. Vakar vaikas krýkštavo, o šiandien serga. Kaip paukštė krykštausi tu vėl ant mano rankų. Prieš saulės kaitrą krykštauja vaikai. Ko dabar krýkštauji, kas do džiaugsmas? [Jaunuomenė] dainiavo ir krykštavo. Šnekinamas krykštavo ir spardės. Pamatęs motiną, vaikas ėmė krýkštauti. Katilą pinigų prikasę pradėjo jie krykštaut. | Todėl krykštaukit su manim visi. Eš gaidausiu (krykštausiu). Dėkavodami ateikim į jo akis ir psalmais jam krykštaukime. Tai krykštavo visi žmonės. Visai arti pasirodė saulė, tokia didelė, krykštaujanti. Gatvėje krykštavo pavasaris. Padangėje debesėliai vaikšto, su saule krykštauja.
2. klykauti, rėkauti. Karklynuose krykštauja šarka. Žvirbliai linksmai krykštavo sutūpę kraušėn ir gyrė nešaltą žiemą.
atkrýkštauti. krykštaujant ateiti, atbėgti: Elzytė pas ją atbėgdavo, atkrykštaudavo.
išsikrýkštauti. išsišūkauti, prisiišdykauti.
nukrýkštauti. nueiti, nutolti krykštaujant: Kažkur už ežero vakaruos nukrykštavo mergos.
pakrýkštauti. pašūkauti, padžiūgauti, paišdykauti: Vaikai išbėgo pakrýkštaudami. Mergelka jau pakrýkštauna. Pasiplukdo naktigoniai berniokai po ežerą, pasikrykštauja.
sukrýkštauti. surikti, suklykti. Kurapkos nebsukrykštau [ja]:
prapuolė be plauko (dingo visai) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.