kukštúoti, -úoja, -ãvo. kūkštúoti
1. dėti, krauti į kukščius: Tų dobilų dar vežti negalės, bet kukštúoti jau galės.
2. storai rengti, vynioti, tūloti: Kūkštuoti vaiką. Kad aš atsikėliau, ans jau seniai susirietęs kukštãvos (siaustėsi, supstėsi drapanomis, kad šilčiau būtų) .
3. prižiūrėti, globoti: Veršį ar jautį kukštúoti.
4. judėti, krutėti, bruzdėti.
5. pamažu tvarkytis, krapštytis, kuistis: Motyna tuo tarpu su mažuoju vaiku kūkštavosi. Palikau besikukštúojančiu – besitaisančiu vežimą. Boba su savo ryšeliais kūkštãvos po vežimą. Daugiausia jis kukštuojasi apie senelę: pirmasis jos padėjėjas. Ką tu čia kukštúojys (storai apsirengęs, nevikriai dirbi) – nusisiausk tus kailinius!
apkukštúoti. storai aprengti, aptaisyti: Apkūkštúo [ja],
aptaiso vaikus ir išleida į lauką.
išsikukštúoti šiaip taip išsirengti, išsikuisti: Ar tu šiandien išsikūkštúosi, ar ne?!
nukukštúoti. nuglamonėti: Nubučiuo [ja],
nukukštúo [ja] vaiką guldydama.
sukukštúoti. sudėti, sukrauti į kukščius: A sukukštavái šieną? Sukukštúosiam šį vakarą visą lauką. Visus dobilus susikukštãvom – galės lyti, nėko neiškadys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.