kumeliúotis, -iúojasi, -iãvosi atsivesti, turėti kumeliuką. Kumelė šiąnakt, matyt, kumeliuõsis. Kumelė kumeliuõsis greitai. | O kas tau, ar kumeliúojiesi?!
apsikumeliúoti
1. susilaukti kumeliuko: Jo kumelė apsikumeliãvo, t. y. turėjo kumeliuką. Anksčiau sukergtos kumelės apsikumeliuoja dar iki pavasario lauko darbų. Gimė to vaisbūno sūnus, ir toj pačioje valandoj apsikumeliavo tvarte kumelė kumeliuką. Kumelė apsikumeliavo du aukso kumeluku.
2. didelę klaidą padaryti (metant audeklą): Štai tau kad apsikumeliavaĩ – padarei klaidą kaip kumelį.
išsikumeliúoti turėti kumeliuką: Viena kumelė neišsikumeliãvo.
pasikumeliúoti. išsikumeliuoti: Nepasikumeliavo (negalėjo išsikumeliuoti), ir nukrito kumelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.