išsisukinė|ti, išsisukinėja, išsisukinėjo
1. džn. mžb. išsisukti 1: Kojas išsisukinėti
2. vangstytis: išsisukinėja nuo kelionės. Jis vengia aiškaus atsakymo, išsisukinėja. išsisukinėjimas Žiūrėk: [išsisukti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.