išsivaikščio|ti, išsivaikščioja, išsivaikščiojo
1. -> išvaikščioti.
2. prk. išrūgti: Alus turi išsivaikščioti
3. išsiskirstyti, išsidalyti: Vaistai negreitai išsivaikščiojo. išsivaikščiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.