išsmilkyti

smilkýti, smil̃ko (smil̃kia), smil̃kė.

1. rūkyti ko deginamo dūmais: Bitis smil̃ko su pūsro dūmais. Smilkýk saklyčią su smalkais. Su marškoniu skurliu smilkýdavo pasidūrę koją. Kai žmogus išsigąsta, reikia smilkyti. Smilko žąsis, leisdamos perėt, ir žąsyčius, nešdamos pirmąkart į lauką. Ka pirmą dieną leidė į bandą, liuobėjo smilkýti a su švęstums žolėms. Paskiaus pasiėmusios [motinos] į šukę pirkšnių, liuob įmesti sudrožtosias skiedras ir smilkyti savo sargaliojančius vaikus. Smilko kaip su verbomis. Dvi dieneles, dvi dieneles dūmuose smilkyčiau, o trečioj, o trečioj šarmu pagirdyčiau. Su dūmais troba būdavo, žiemą ir smilkýkis. rūkant, leidžiant dūmus, priversti išeiti iš kur: Užsidegčiau dervinę balanėlę, smilkýčiau, rūkyčiau savo mielą mergužėlę iš po pečiaus.

2. per apeigas deginti smilkalus: Popiežius pasisakė esąs kataliku ir negalįs smilkyti šmėkloms dievaičių. Kvepalais smilkyti. perdėtai girti, saldžiažodžiauti: Kam panosėje smilkyti, saldažodžiauti.

3. pamažu kūrenti (žaliomis, prastai degančiomis malkomis): Žaliums malkums besmilkýdama, gerų pietų neišvirsi. Tau nė kaip neprišils gryčia, kad visądien tom žaliom malkom smilkýsi. deginti ką rūkstantį: Žmogus grabnyčią smilko (arti prie mirties), o tu su savo žabarais!

4. traukti ir iškvėpti tabako dūmus, rūkyti: Motina neužkentė pypkorių, todėl, išvydusi anuodu besmilkant, sušuko. Pypkas užsidegę smilkė. Sėdėjo trys vyrai ir smilkė pypkes.

5. laikyti dūmuose (mėsą, žuvis), kad apdžiūtų ir negestų: Mes meisą kamine smil̃kėm. Ten pat liuob smilkýs pajūrė [je] [menkes]. Silkės apie tris dienas smilkomos, kol tinka valgyti.
apsmilkýti

1. apleisti dūmais, aprūkyti: Seklyčią ir ligonį apsmilkiaũ. Ana tujau atnešė verbų, muni apsmil̃kė. Jei nesiseka austi, painiojasi siūlai, trūkinėja, reikia audėjoms, pasiėmus degančią kačergą, apsmilkyti audeklą. Ka einant pri ligonio neprikibtų liga, reik apsismilkyti ruginiais miltais. Apsismilkė su žolėmis.

2. per apeigas aprūkyti smilkalais: Apsmilko šventą Dievo stalą, visą altorių. Tas kunigas atėjo apsmilkýt aplink grabą.
įsmilkýti. įrūkyti dūmais.
išsmilkýti.

1. prileisti ko nors deginamo dūmų (ppr. kad išnyktų netinkamas kvapas): Kad nesmirdėtų, trobą išsmil̃kė su degintu cukru. Tą butą reikią išsmilkyti. Ką siera išsmilkýti. Kvepalais išsmilkyti.

2. išvaryti, išvaikyti: Pagal Klaipėdos statutą jis išsmilkysiąs visą „Balso“ redakciją.
pasmilkýti

1. kiek parūkyti dūmais: Ans pasmil̃kė bitis, i anos nekanda. Su devyndrekiu i šventums žoliums pasmilkýti [apžavėtus paršiukus] – ės. Kumet ausis skausta, reik su burkštinu pasmilkýti – nebskaudės. Kad nori, kad varna vištyčius negrobtų, reik su varnos plunksna pasmilkyti. Juodos vištos plunksnom pasismilkyti [nuo kirmėlių gydantis].

2. prileisti ko nors deginamo dūmų (ppr. kad išnyktų netinkamas kvapas): Pasmilkýk trobą su kadagiais, su žolėmis. Pasmilkiau eglišakėm, kad kvapas būtų geresnis. Kvepalais pasmilkyti.

3. parūkyti smilkalų: Kam pasmilkýti.

4. palaikyti dūmuose (mėsą, žuvis), kad apdžiūtų, negestų: Porą dienų teip lengviai pasmilkái dešras. Eisiu parsinešt kadagių pasmilkýti mėsą.

5. parūkyti tabaką: Pasmilkysiu bent kartą gero taboko. Pypkoriai gali ir ant kiemo pasismilkyti.

6. sukelti dulkes, padulkinti: Ans tai pasmil̃kė su traktorium gerai.
pérsmilkyti. išrūkyti, parūkyti: Dėl to parsmilkykiat savo bitis gerai ir apveizėkiat.
prismilkýti.

1. deginant ką prileisti dūmų: Su siera prismilkyti. Gryčia prismilkýta ėgliais. Pry marinamojo dvasios negalėjai atgauti – tiek buvo troba kadagiais prismilkýta. Su tais vyrais i y [ra] karonė – prismil̃ko visus kambarius. Buvau prisismil̃kiusi – popierius deginau.

2. padeginti ką, kad prirūktų, prieitų dūmų: Kiek buvo visokių žiurkžolių suduota, kiek visokių Agotos duonų prismilkyta [apalpusiai atgaivinti].
susmilkýti.

1. visus aprūkyti: Moka žąsiukus susmilkýti, ka varnos nepultų.

2. surūkyti (tabaką, papirosą): Nuliekamu laiku susmilkau papirosą.

3. rūkant suvartoti.

4. palaikyti dūmuose (mėsą, žuvis), išrūkyti: Susmilkýtos kokios buvo geros menkės.
užsmilkýti

1. užleisti dūmais, užrūkyti: Jei moteriškė nebūtų gyvenamojo namo užsmilkiusi šventintomis žolėmis, vokietukas (velnias) būtų pradėjęs vaipytis prieš žaibus.

2. aprūkyti: Užsmilkýti langą.

3. pradėti rūkti, leisti dūmus. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>smilkýti, </b>smil̃ko (smil̃kia), smil̃kė. <br/>1. <span class="explanation">rūkyti ko deginamo dūmais: </span> Bitis smil̃ko su pūsro dūmais. Smilkýk saklyčią su smalkais. Su marškoniu skurliu smilkýdavo pasidūrę koją. Kai žmogus išsigąsta, reikia smilkyti. Smilko žąsis, leisdamos perėt, ir žąsyčius, nešdamos pirmąkart į lauką. Ka pirmą dieną leidė į bandą, liuobėjo smilkýti a su švęstums žolėms. Paskiaus pasiėmusios [motinos] į šukę pirkšnių, liuob įmesti sudrožtosias skiedras ir smilkyti savo sargaliojančius vaikus. Smilko kaip su verbomis. Dvi dieneles, dvi dieneles dūmuose smilkyčiau, o trečioj, o trečioj šarmu pagirdyčiau. Su dūmais troba būdavo, žiemą ir smilkýkis. <span class="explanation">rūkant, leidžiant dūmus, priversti išeiti iš kur: </span> Užsidegčiau dervinę balanėlę, smilkýčiau, rūkyčiau savo mielą mergužėlę iš po pečiaus. <br/>2. <span class="explanation">per apeigas deginti smilkalus: </span> Popiežius pasisakė esąs kataliku ir negalįs smilkyti šmėkloms dievaičių. Kvepalais smilkyti. <span class="explanation">perdėtai girti, saldžiažodžiauti: </span> Kam panosėje smilkyti, saldažodžiauti. <br/>3. <span class="explanation">pamažu kūrenti (žaliomis, prastai degančiomis malkomis): </span> Žaliums malkums besmilkýdama, gerų pietų neišvirsi. Tau nė kaip neprišils gryčia, kad visądien tom žaliom malkom smilkýsi. <span class="explanation">deginti ką rūkstantį: </span> Žmogus grabnyčią smilko <span class="explanation"> (arti prie mirties), </span> o tu su savo žabarais! <br/>4. <span class="explanation">traukti ir iškvėpti tabako dūmus, rūkyti: </span> Motina neužkentė pypkorių, todėl, išvydusi anuodu besmilkant, sušuko. Pypkas užsidegę smilkė. Sėdėjo trys vyrai ir smilkė pypkes. <br/>5. <span class="explanation">laikyti dūmuose (mėsą, žuvis), kad apdžiūtų ir negestų: </span> Mes meisą kamine smil̃kėm. Ten pat liuob smilkýs pajūrė [je] [menkes]. Silkės apie tris dienas smilkomos, kol tinka valgyti. <br/><b>apsmilkýti</b><br/>1. <span class="explanation">apleisti dūmais, aprūkyti: </span> Seklyčią ir ligonį apsmilkiaũ. Ana tujau atnešė verbų, muni apsmil̃kė. Jei nesiseka austi, painiojasi siūlai, trūkinėja, reikia audėjoms, pasiėmus degančią kačergą, apsmilkyti audeklą. Ka einant pri ligonio neprikibtų liga, reik apsismilkyti ruginiais miltais. Apsismilkė su žolėmis. <br/>2. <span class="explanation">per apeigas aprūkyti smilkalais: </span> Apsmilko šventą Dievo stalą, visą altorių. Tas kunigas atėjo apsmilkýt aplink grabą. <br/><b>įsmilkýti</b>. <span class="explanation">įrūkyti dūmais</span>. <br/><b>išsmilkýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prileisti ko nors deginamo dūmų (ppr. kad išnyktų netinkamas kvapas): </span> </span> Kad nesmirdėtų, trobą išsmil̃kė su degintu cukru. Tą butą reikią išsmilkyti. Ką siera išsmilkýti. Kvepalais išsmilkyti. <br/>2. <span class="explanation">išvaryti, išvaikyti: </span> Pagal Klaipėdos statutą jis išsmilkysiąs visą „Balso“ redakciją. <br/><b>pasmilkýti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek parūkyti dūmais: </span> Ans pasmil̃kė bitis, i anos nekanda. Su devyndrekiu i šventums žoliums pasmilkýti [apžavėtus paršiukus] – ės. Kumet ausis skausta, reik su burkštinu pasmilkýti – nebskaudės. Kad nori, kad varna vištyčius negrobtų, reik su varnos plunksna pasmilkyti. Juodos vištos plunksnom pasismilkyti [nuo kirmėlių gydantis]. <br/>2. <span class="explanation">prileisti ko nors deginamo dūmų (ppr. kad išnyktų netinkamas kvapas): </span> </span> Pasmilkýk trobą su kadagiais, su žolėmis. Pasmilkiau eglišakėm, kad kvapas būtų geresnis. Kvepalais pasmilkyti. <br/>3. <span class="explanation">parūkyti smilkalų: </span> Kam pasmilkýti. <br/>4. <span class="explanation">palaikyti dūmuose (mėsą, žuvis), kad apdžiūtų, negestų: </span> Porą dienų teip lengviai pasmilkái dešras. Eisiu parsinešt kadagių pasmilkýti mėsą. <br/>5. <span class="explanation">parūkyti tabaką: </span> Pasmilkysiu bent kartą gero taboko. Pypkoriai gali ir ant kiemo pasismilkyti. <br/>6. <span class="explanation">sukelti dulkes, padulkinti: </span> Ans tai pasmil̃kė su traktorium gerai. <br/><b>pérsmilkyti</b>. <span class="explanation">išrūkyti, parūkyti: </span> Dėl to parsmilkykiat savo bitis gerai ir apveizėkiat. <br/><b>prismilkýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">deginant ką prileisti dūmų: </span> Su siera prismilkyti. Gryčia prismilkýta ėgliais. Pry marinamojo dvasios negalėjai atgauti – tiek buvo troba kadagiais prismilkýta. Su tais vyrais i y [ra] karonė – prismil̃ko visus kambarius. Buvau prisismil̃kiusi – popierius deginau. <br/>2. <span class="explanation">padeginti ką, kad prirūktų, prieitų dūmų: </span> Kiek buvo visokių žiurkžolių suduota, kiek visokių Agotos duonų prismilkyta [apalpusiai atgaivinti]. <br/><b>susmilkýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visus aprūkyti: </span> Moka žąsiukus susmilkýti, ka varnos nepultų. <br/>2. <span class="explanation">surūkyti (tabaką, papirosą): </span> Nuliekamu laiku susmilkau papirosą. <br/>3. <span class="explanation">rūkant suvartoti. </span> <br/>4. <span class="explanation">palaikyti dūmuose (mėsą, žuvis), išrūkyti: </span> Susmilkýtos kokios buvo geros menkės. <br/><b>užsmilkýti</b><br/>1. <span class="explanation">užleisti dūmais, užrūkyti: </span> Jei moteriškė nebūtų gyvenamojo namo užsmilkiusi šventintomis žolėmis, vokietukas <span class="explanation"> (velnias) </span> būtų pradėjęs vaipytis prieš žaibus. <br/>2. <span class="explanation">aprūkyti: </span> Užsmilkýti langą. <br/>3. <span class="explanation">pradėti rūkti, leisti dūmus. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.