iššvilpti

.
švil̃pti, -ia, -ė

1. lūpomis ar instrumentu skleisti aukštą, šaižų garsą: Su burna gali švil̃pti. Ir geležį su lazdom daužė, ir švil̃pė, o jis. nebijo, ir viskas. Šauks į pirtį, liuob švil̃ps par stabulę. Švil̃pti vaikams liuob draudė motyna. Girti keikiasi, švil̃pia, rėkia. Stubo [je] negalima švil̃pt – velnias atbėgs. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi. Vieną sykį, kai jau visi sugulė, pradėjo už pečiaus švilpt. Beeidamas išgirdo jaujoj kad jau smarkiai švilpiant, kad, rodos, šimtas balsų švilpia. Kad gyvatės neįkirstų, reikia švil̃pt. Gatvėje švilpia vienoje pusėje, švilpia kitoje. Kaip senieji švilpia, taip jaunieji šoka. Piemeniu nešvilpęs, kerdžium netriūbysi. Bus, kai vėžiai nugarom švil̃ps (niekada nebus) . Až jo nuejus pažintum, kuom vilkas švil̃pia (patirtum vargo) . Pabūsi nevalgęs, tai žinosi, kaip vilkelis švil̃pia (atsigodosi, susprasi) . Čia kaip švil̃pia (kaip liepia), teip ir daro. Gali švil̃ptie – niekas neklauso senių. I aš moku septynias kalbas, tik visas švilptè. Kas staugia ir švilpia be lūpų?
švil̃piančiai. Jis išsiėmė iš dantų pypkę, švilpiančiai nusispjovė. lūpomis ar švilpyne atlikti kokią melodiją. . būti tinkamam išduoti švilpesį. Švilpukas visai nèšvilpė. Mun nèšvilpas beržo tošis, aš nepašvilpu. Iš molio padirbs švilpį, išbadys skyleles, i švil̃psias. Palaukio eglė šakotesnė, bet eglės [v] amzdžiai švilpsis gerai. švilpesiu reikšti nepritarimą, pašaipą: Švilpė jam, juokėsi iš jo žodžių, bet jis vis tiek kalbėjo.

2. švilpesiu šaukti, vadinti: Tėvas šunis ėmė švilpti. Grįžo šunis švilpdamì namo. Ko švilpi velnią į namus? Tėvas šunis švilpė, žentas par laukus tempė. Pasidedu – nors šunis švil̃pk (niekaip negalima rasti) ! švilpesiu susižinoti: Šauliai pradėjo švil̃pties medė [je] (miške) su švilpiais. švilpesiu erzinti: Šuo švilpiamas loja.

3. tęsiamai čiulbėti. Šalta, špokai nešvil̃pia, tik skraido. Švilpia zylelė, čirpsta žiogelis. Jeigu volungė švilpia, tai tik lietaus ir belauk. Mažytė žvirblinė pelėdikė švilpia panašiai kaip sniegena. Švilpia, bėginėja pastatę kuodukus raibi jerubių patinėliai.

4. tam tikru prietaisu išduoti pratisą garsą, ūkti: Fabrikas švil̃pia. Malūnas šaban švil̃pia. Jau švilpia traukiniai. Aš iškeliauju vėlei.

5. kilti į švilpimą panašiam garsui: Kaip dūsuoja, švil̃pia gale gerklės. vykti su švilpesiu: Tankus švilpiantis kvėpavimas veržėsi iš jo sulysusios krūtinės.

6. su švilpesiu pūsti. Vėjas net švil̃pia, kaip eina pro lango plyšelius. Kai sėdos ji ant juodo žirgo, tai pakilo viesulas, kad tik vėjas švilpia. Lauke švilpė pūga. Vėjas švil̃pė jam per ausis. Bet vėjas nešvil̃pia, i gerai (nereikia trobesio remontuoti) . Naktis buvo šalta, vėjas apie ausis švil̃pia. Jei pro sienas vėjas švilpia, tai troba tuoj degs. Miške pakilo audra, vėjas kaukdamas švilpė eglių viršūnėmis. Švil̃pia lyg vėjas prieš lietų.

7. smarkiai lekiant, judant, mosuojant ir pan. kelti švilpesį: Kulkos švil̃pdamos per orą lėkė. Kitos [mašinos] net švil̃pia, kap eina, – kur tę nesuvažinės! Garsiau už kulkas švilpia aštrūs kardai. Tai gražiai švilpia šilkinis botagėlis. Žirgelis bėga, žemelė trenkia, man ant galvelės kepurė švilpia. Vėjas pūtė, net šakos švilpė. Švilpdami lėkė akmenys, plytų nuolaužos, geležų gabalai. Važiuoti – tai kad ausyse švilptų! Šitie kareiviai tai tik kardais švil̃pia, suka. Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia. Keturi žemę drebina, o šeši šimtai švilpia. būti smarkiai mosuojamam, judinamam: Grėbliai tik švil̃pia. Mušas, tik kūlokai švil̃pia. Čia lakstė, čia staiga vietoje sukosi it vijurkas – Miliutės padalkos tik švilpė. aidėti (esant tuščiam): Klėty nei grūdo, švil̃pia aruodai. Moč moč, Birutė nebe vaikas – švil̃pia kuparai klėty pastatyti. Varpos ir nekultos švilpia, iš ko reikės ir pylių ataduot?! Šlėktos aruodai nuo Kalėdų švil̃pia, mužiko ligi Velykų pildos.

8. zvimbiant lėkti, skrieti oru: Strėlės jam švil̃pė pro šalį. Prie fronto arti kai dirbdavom, tai ir kulkos pro ausis švil̃pdavo. Kulpkos švil̃pė par viršų, tiktai veizėk – nukris pumpt. Švil̃pia kulpkos pro triobas. Mano aiškinimas, kad niekas neturi teisės rinkliavos leisti kitam kam, kaip tik tam dalykui, kuriam renkama, – mačiau, jog švilpė dešimtininkui pro šalį (nepatraukė dėmesio) . smarkiai lėkti, skrieti: Sulig tais žodžiais kad jam švilpė iš užančio ta pirklio įduota dovana.

9. greit, smarkiai važiuoti, bėgti, plaukti, tekėti, švirkšti ir pan.: Švil̃pti vandeniu. Švil̃pia, pasikinkęs arklį, į miestą. Jisai visur švil̃pia ir švil̃pia. Švilpa su didžiausiu vėju. Jisai nieko neatboja, švilpia kai vėjelis. Švilpk per tvorą, kad nepakliūtum policijon! Sėskim karieton ir švilpiam pas tą ūkinyką. Pro šalį švilpia automobiliai, trenkia karietos. Vieną kurį šventadienį mudu šmakšt ir švilpiam į miestelį. Tas vynas par visus kraštus švilpia (švirkščia) žemėn [iš statinės]. labai greitai eiti, bėgti. Jau po keturiasdešimt metų švil̃pia laikas baisiai greit. Ka penkiasdešimt sulaukiau, ta (tai) švil̃pa metai, rieta į pakalnę. Kaip tos dienos greitai švilpia!

10. smarkiai, su švilpesiu vykti kokiam veiksmui: Priskaldo balanų – tik švil̃pia (gerai dega) ! Ka Romusiuo duoda su akminims į kabiną, ka švil̃pa vien. Kad pamokintų, sėstum ir austum, net švil̃ptų (smarkiai, gerai vyktų) . Mokėjau gerai nerti: raštuotos pirštinės, pančekos liuob švilpte švilps. Eina (sekasi), kad vis švil̃pia. Kad neina, tai nė nešvil̃pia. Kai nesiseka, ir nešvilpia. Kad nedega, tai ir nešvil̃pia (visai nesiseka) .

11. greitai gabenti, nešti, vežti: Švil̃pia i švil̃pia į turgų, kas ką turia. pranešinėti, skleisti (ppr. gandus): Išgirsta ką boba ir švil̃pia žinias an rajoną.

12. smarkiai mesti, sviesti: Švil̃pk per tvorą tą pagalį. Kai švil̃psiu tave lauk! Švil̃pk paėmęs po lova, jei nežino, kur drabužiam vieta.

13. trenkti, tvoti: Kaip jisai švil̃pė jam su kuciniu par kaktą ir užmušė.

14. veltui leisti, eikvoti, švaistyti: Jis dirba ne pinigam švil̃pt. Ūžk, kolei jaunas, švil̃pk, kolei plikas. Ką tėvai prakaite pastatė, tai vaikai švilpdami sugriauna.

15. vogti, kniaukti: Petris švil̃pa – iš kur ans galia tiek piningų turėti!
galvojè švil̃pia kvailioja: Nebuvo jos – jum nešvilpė galvoj.
tolì švil̃pia daug trūksta: Aš savo darbą baigiau, o jam da iki galo tolì švil̃pia. Tolì švil̃pia – da tu mane gerai nepažįsti.
vė́jai švil̃pia tuščia: Ką gi nusipirksi, kai kišenės [e] vėjai švil̃pia (neturi pinigų) . Kai vėjai švilpia kišeniuje, daug ką neišsirinksi. Kalbio kalbo [je] vė́jai švil̃pa (niekus šneka) .
apšvil̃pti, -ia (àpšvilpia), àpšvilpė.

1. švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką: Apšvil̃pti kalbėtoją. Studentai išmetė jį į gatvę ir apšvilpė. Jos padarė savo karjerą neapšvilptos, be šauksmų ir be sąmyšio.

2. pridaryti nuostolių, aptuštinti: Pijų àpšvilpė (apvalgė) šiti svečiai. Kiek uždirba pinigų, tai pavažinėja po Lietuvą ir parvažiuoja apsišvil̃pęs.

3. apgauti, apmauti: Už tokį nieką didelius pinigus sumokėjai – tai apšvilpė jis tave! Ar dabar žmonės? Tik nusisuk, apsižiopsok, tuoj apsuks, apšvilps, iš panosės paskutinį grūdelį nudžiaus. | Vaikis apšvilpė (suvedžiojo, prigavo) mergą ir pametė. Tai, matykis, apsìšvilpei su cukriniais runkeliais.

4. apvogti: Čigonai atej [o],
àpšvilpė tą moteriškę.
atšvil̃pti, -ia (àtšvilpia), àtšvilpė

1. švilpiant atvykti.

2. švilpiant pašaukti, prišaukti: Atšvilpiau – pargrįžta, pas tilto jau buvo nuejęs.

3. švilpimu atsiliepti: Jei grapuo sušvilpus neatšvilpsi, ryto metą gausi rykščių. Mes tau švilpėm, o tu neatsìšvilpei. Į mano švilpimą niekas neatsišvilpė.

4. su švilpesiu atlėkti, atskrieti: Priešo sviedinys atšvilpė prie pat mūsų apkasų. Kaži kas atšvilpia per lauką: švilpt švilpt švilpt švilpt – su didžiausiu vėju.

5. su švilpesiu artėti. Atàšvilpė [viesulas] nuo žiemių. Ir vėjas kad àtšvilpia in tą namą, sukalioja ir švirkština.

6. labai greit atbėgti, atvažiuoti ir pan.: Nori gaut nuo tėvų [pinigų],
àtšvilpia tuojau. Karalius žemaičių atšvilpė su pasiutusiu greitumu. Trenkė armotos, atšvilpė automobilis.
įšvil̃pti, -ia, į̃švilpė

1. švilpiant įeiti.

2. įsileisti švilpti, ilgai švilpti.

3. švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką, pašiepti: Visi, kurie pro šalį eit, įšvilpia tavę (švilpia ant tavęs).

4. labai greit įbėgti: Įbėgo, į̃švilpė kaip viesulas.

5. įteigti. . Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, kaip va: Sveikėju! Man sekasi gerai! ir t. t, tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia – įsisako.

6. smarkiai įmesti, įsviesti. .
iššvil̃pti, -ia, ìššvilpė.

1. galėti, įstengti švilpti: Dikčiai geri kornetistai, anie moka iššvil̃pti į dikčiai aukštą balsą. Galiam, sako, ir sylas pamėginti, katras smarkiau iššvil̃ps.

2. švilpiant išeiti.

3. švilpimu išreikšti panieką, pasityčioti.

4. išvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, nepasitenkinimą: Žiūrėtojai ìššvilpė teatro vaidintojus. Aš ìššvilpiau piemenį iš trobos (par švilpimą).

5. pašalinti, išgrūsti: Jis jau nebe pulkininkas ir iš posto seniai iššvilptas.

6. labai greit išbėgti, išlėkti, išvažiuoti ir pan.: Jis šoko iš vietos ir iššvilpė pro duris. Per kelias minutes ìššvilpė [bičių spiečius],
i baigta. Užuot ėjusi kur nors tarnauti, ji iššvilpė į pasaulį.

7. išpūsti, išgairinti: Vėjas gryčią ìššvilpė.

8. būti labai greit išeikvotam: Pinigai švilpte iššvil̃pia.
nušvil̃pti, -ia (nùšvilpia), nùšvilpė.

1. sušvilpti 1: Kai tryliktą sykį jis nùšvilpė, smarkiai nusigando. Kai prie namų prejo, tai kažin kas nuo pečių nušoko, nušvilpė, nusikvatojo, ir nėr nei avelės, nei nieko. Leiskit mane ant dvaro tris sykius nusišvilpt. Barbėk, senas pūzre, kiek nori, man nusišvilpt ant tavęs (tu man nieko nereiški) . Jam į viską pasaulyje buvo tik nusišvilpt. švilpiamu, šnypščiamu balsu pratarti: Tss! Tss! – nušvilpė per dantis Jonas.

2. švilpimu pranešti, paskelbti: Išeinant [iš miesto] pirmą valandą nùšvilpė. Londone buvo nušvilpta pora aliarmų.

3. švilpiant nutolti. . Čia pažadu, čia apsisuku, ir jau pažadėjimas nušvilpė!

4. nuvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, panieką: Tą kalbėtoją bežiūrint nušvilpė. Minios išjuoktas, nušvilptas, purvais mėtytas, plaukia jis vienas iš miesto į miestą. Genijus dažniausiai ir nušvilpiamas – jis toks į nieką nepanašus.

5. švilpiant nulėkti, nuskrieti: Staiga ančiukas pasijuto, kad jo sparnai labai sustiprėjo, suplasnojo jais ir nušvilpė tolyn.

6. su švilpesiu nutolti. Nušvilpė vėjas, sučežėjo lapai.

7. greit nubėgti, nuvažiuoti, nujoti ir pan.: Jis nùšvilpė kaip kulipka. Žiūrėk, Tamošius dar nušvil̃pia į miestą. Nušvil̃pk pas dėdę parnešt tabokos. Raitelis kaip vėjas nušvilpė nuo kalno. Traukinys ir vėl nušvilps laukais. Užsėdo ant arklio ir vėjais kasžin kur nušvilpė.

8. labai greitai padaryti: Aš jai nušvil̃pt (greit nuravėti) tuos daržus galiu.

9. tolyn nuskrieti: Pakračiau ranką, ir žiedas nuo rankos nùšvilpė. Jaučias kaip užkabino ragais už užpakalio, kaip metė, teip jis ir nùšvilpė.

10. nusviesti, nukišti: Tų pirštinių nenušvil̃pk, bus geros! Kur nùšvilpei mano kepurę?

11. veltui išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Nešvilpauk! Tėvas nùšvilpė [turtus],
ir tu nušvil̃psi.

12. nugyventi, nuskurdinti: Buta tėvų surėdyta buvo kaip skleininčia, o sūnus stojo gyventi – i kaip matai nùšvilpė. Tas švaistūnas tai jau visai nusišvil̃pęs. Tėvas labai gerai gyveno, o sūnus visai nusìšvilpė. Nusišvilpė greitai prastą pačią gavęs. nusivalkioti: Su mergoms pradėjo lakstyt i nusìšvilpė visai.

13. vykstant smarkiam veiksmui dingti, išnykti: Starkuos vakar stuba nùšvilpė (sudegė) .

14. pavogti, nukniaukti: Paliko nakčiai kieme [kibirą],
ir nùšvilpė. Marškinius nū toros nū̃švilpė. Kad jį kur bala, nùšvilpė kepurę.

15. suvedžioti, prigauti; . apšvilpti 3: Mergę nušvilpė, atmetė ir su kita ėmė draugauti.

16. nusišlapinti: Nusišvilpt mums visiems, koją pakėlus, ant tų tamstos pyliavų, ponas Džiugai.
niẽkais (vė́jais) nušvil̃pti dingti, likti be naudos, be rezultato: Kiek turto vėjais nušvilpia. Jų pastangos niekais nušvilpė.
per pirštùs nušvil̃pti abejingai pažiūrėti: Par pirštùs nùšvilpia, nežiūria tavęs [gydytojas].
pašvil̃pti, -ia (pàšvilpia), pàšvilpė.

1. kiek švilpti: Garma gyvatės, kaip pašvil̃pia žynys, t. y. lenda, kavojas. Ji liepė pašvilpti į arklio ausį, ir jam iššoko puikiausi rūbai. Kalba pašvilpdamas. Kaip šiemet bulvės? – Penkias apžiojęs pašvilpt gali (prastos, menkos) . Pašvilpsi, kaip duonos neteksi. Pašvil̃pk dyglei į rankovę, būsi garnio žentas! Pašvil̃pk ant žąsų, kad nelestų avižų (nieko nepadarysi, nepabaidysi) . švilpiant atlikti melodiją: Pašvil̃pti dainelę.

2. kurį laiką švilpti.

3. galėti, įstengti švilpti: Jeigu širdies nebeturia (silpnos širdies), nebepašvil̃pt.

4. švilpiant pašaukti: Pabėgęs pašvil̃pk vyrus pusryčių. Turu du dantis: vieną šunie pašvil̃pti, kitą košei pakabinti. O tas jauniausis dabar pasišvilpė deimantinį arklį. pasakyti, paliepti: Tau pašvil̃ps – ant vienu piršteliu šokinėsi. Pauliai tai laimė: pàšvilpė va – ir atvažiavo [į talką].

5. kelti švilpesį: Didžiausias, plačiausias, aukščiausias, greičiausias, lekia pašvilpdamas, pakaukdamas, paūždamas. Vilnys eina pasišvilpdamos.

6. būti kurį laiką smarkiai mosuojamam: Tik pàšvilpė kaponė, i nuravė [ja] u burokus.

7. greit numesti, nusviesti: Pašvilpė [skerspjūklį] dilgėlėsna.

8. greit nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti.

9. pavogti, nukniaukti.

10. Ką jis man pašvil̃ps – bile sykį aš pinigus atgriebsiu. Nieko nebepašvil̃psi, ponas grape. Nieko nebipašvil̃psi, vaikali, paleidęs balandį iš nagų. Ka būt [ų] neprilindęs, i pašvil̃pk. Je, pašvilpk – pamesto daikto nebatrasi. Šiandien aš čia, rytoj – kur Dievas pirštu pamos: algą paėmiau, ir pašvilpk man! Tėvas išėjo su pinigais, o dabar gali pašvil̃pt. Pašvil̃ps jiem tėvas – išnešė i neataduos. Pašvil̃ps! Gaidys kiaušinį sudės (to niekada nebus) ! [Jeigu būtų buvusi kita valdžia, ] būt pàšvilpta (nieko nebūtų gauta) .
pašvil̃pk i sùbinę (į úodegą.
į ùžpakalį, per pirštùs) nieko nebepadarysi, po laiko: Daba pašvil̃pk į sùbinę, kai vyžos į sykį (užaugusį sūnų vėlu auklėti) . Pašvil̃pk tu jam dabar į ùžpakalį, jei laiku nemokėjai sulaikyti. Pašvil̃pk par pirštùs – tas jau prapuolė, nebgausi.
paršvil̃pti, -ia (par̃švilpia), par̃švilpė

1. švilpiant pareiti: Jau ir anas švilpukas paršvil̃pia iš miško.

2. švilpiant parkviesti, paršaukti: Paršvil̃pk iš užjaujo bulbakasius, pietai jau išvirė.

3. su švilpesiu parlėkti: Jiem tep bekalbant klauso – paršvilpia to jo švogerio lazda! parskristi: Špogai jau par̃švilpė iš šiltojo krašto.

4. labai greit parbėgti, parvažiuoti ir pan.: Su tokiuo arkliu netruksi namo paršvil̃pt. Iš visos galios sudrožė savo kumelį ir kaip vėjas paršvilpė namo.
péršvilpti

1. praleisti laiką švilpiant: Vėl pradėjo švilpti, vienas baigia, kitas pradeda, taip visose pusėse nutęsdami peršvilpė.

2. labai greit pervažiuoti: Nu kalno ragelės liuob páršvilpti par visą upę.

3. greit permesti, persviesti: Trišakė kaladė ant kiemo buvo, o jis péršvilpė ją par stogą.
prašvil̃pti, -ia (pràšvilpia), pràšvilpė.

1. su švilpesiu pralėkti, praskrieti: Keletas šviečiančiųjų kulkų serijų prašvilpė lyguma įvairiomis kryptimis. Grumstas pro pat galvą pràšvilpė. Daugybė visokių minčių prašvilpė pro jo smegenis. Visa mano ironija prašvilpė pro šalį, nė trupučio nekliudžiusi.

2. su švilpesiu pučiant pralėkti: Viesulas pràšvilpė par apyaušrį, anksti.

3. labai greit, smarkiai prabėgti, pravažiuoti ir pan.: Nespėjau nė sumatyt – tik pràšvilpė pro šalį. Pràšvilpė kaip vėjas su ragėms. Kaip ir perkūnas pràšvilpė automobilis. labai greit praeiti. Praėjo tos dienos, kap vėjas pràšvilpė, kap i nebuvę. Prašvilpė gyvenimas kaip viena diena. Savaitė švilpte prašvilpia.

4. lengvabūdiškai išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tei [p] ūždamas netruks prašvil̃pt viską. Kap bematai pràšvilpė ūkį, dabar grynas kap misingis. Tąja bjaurybe [degtine] ir namus tuoj prašvilpsi. Prašvil̃pia pinigus, kaip tik ką gauna. Pry ano piningas nepastova, tujau pràšvilpa visus, kiek tik tura. | Matyt, našlys – kur nors pačią prašvilpė. Ką tėvai sudėjo, tą vaikai pràšvilpė. Prasìšvilpei, tai dabar pažaliuosi be duonos ir be sėklių. Jis greit ir prasišvilpė: pardavė ūkį ir su Elze išvažiavo į Ameriką. tuščiai praleisti (laiką): Aldonai pagailo lengvabūdiškai prašvilptų dienų. Visą gyvenimą tinginystėje prašvilpė.
prišvil̃pti, -ia (prìšvilpia), prìšvilpė

1. pakankamai švilpti. .

2. sukelti į švilpimą panašų garsą: O tūkstantį tarė net prišvilpdami: stūkstančia.

3. švilpiant prišaukti, prikviesti: Nešvilpk gryčio [je] – velnią prišvil̃psi. Prišvilpk arklį, kad tavi gelbėtų. Nei prisišvilpę, nei prisišaukę Rasutės ėmė žiūrėti, kas to mėlyno maišelio viduj.

4. pripūsti: Šaltas vėjas prišvilpia ausis. Mano vyrelis, kol mane apmovė, lakštingalomis ir mėnesienomis man visą galvą prišvilpė.

5. labai greit priartėti, prilėkti: O čia Adomėlis ir prišvilpė [šokdamas] su Elze prie brolių.

6. prišlapinti: Sriubos prisisrėbsat, a neprišvil̃psat lovos?!
sušvil̃pti, -ia (sùšvilpia), sùšvilpė.

1. trumpai pašvilpti, švilptelėti: Sušvil̃pt reikėjo, i būtų naję (nuėję) toliau. Sùšvilpė – šunys subėgo. Kai tik sušvilpė bernas tąj [a] dūduke, pradėjo bėgt iš visų pusių zuikiai. Gyvatė kaip sùšvilpė, net langai išbyrėjo.

2. švilpiant sušaukti, sukviesti: Švilptè sušvil̃pk šunis, tai subėgs. Čia pat gyvenam, jeigu gerai švilpsi – sušvil̃psi. Sušvil̃pk visus pri pietų iš žardienos. Saulei nusileidus nereik švilpti, nes velnią atšvilpsi, o gali ir daugybę jų susišvilpti. švilpesiu susižinoti: Medžiotojai susìšvilpė. Kad nepaklystumėm krūmuose, kartas nuo karto susišvilpdavome. Susišvilpė valkatos.

3. pratisai sučiulbėti. Volungėlė čia pat į ausį sušvilpė. Ant sausos obelies šakos tupėdamas strazdas (varnėnas) kelis kartus sušvilpia. Sušvilpė varnėnas.

4. suūkti: Sùšvilpė, ir traukinys pradėjo važiuoti.

5. lekiant, judant sukelti švilpesį: Akmuo sušvilpė ore. Povilas šmaukštelėjo botagu. Botagas sušvilpė ore. Sušvilpė oras kaip giria vėtroje.

6. sukaukti. Sušvilpdavo kamine iš laukų atklydęs vėjas. Tasai [ožiukas] kad šoks, tik vėjas sušvilpė, nusijuokė žmogaus balsu ir dingo.

7. greit subėgti, suvažiuoti ir pan.

8. greit sumesti, susviesti: Kiek tik turėjo, visus sùšvilpė.
užšvil̃pti, -ia (ùžšvilpia), ùžšvilpė

1. sušvilpti 1: Ùžšvilpė, kiškiai sulėkė. Zalnierius išėjęs užšvilpė: visi vyrai iš girios parėjo.

2. pradėti švilpti: Apie dvylikę bažnyčioj tik ažušvilpė, ažucypė, ir tuoj vienas grabas atsivėrė.

3. švilpimu užšaukti, užkviesti (ant ko, už ko, pas ką). . Užsišvil̃pti pas save.

4. švilpimu nustelbti, nugalėti; geriau, stipriau, garsiau švilpti.

5. švilpiant pavargti.

6. imti kaukti, staugti.

7. labai greit užbėgti, užlėkti, užšokti: Aš kaip kulipka užšvilpiau už pečiaus.

8. greit užmesti, užsviesti: Tik capt kepurę nuo galvos, švilpt ir užšvilpė ant stogo.

9. pareikalauti daugiau (didesnės kainos): Jeigu senai mašinai duoda keturiolika [tūkstančių],
tai naujai tūkstantį možna užušvil̃pt.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>švil̃pti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">lūpomis ar instrumentu skleisti aukštą, šaižų garsą: </span> Su burna gali švil̃pti. Ir geležį su lazdom daužė, ir švil̃pė, o jis. nebijo, ir viskas. Šauks į pirtį, liuob švil̃ps par stabulę. Švil̃pti vaikams liuob draudė motyna. Girti keikiasi, švil̃pia, rėkia. Stubo [je] negalima švil̃pt – velnias atbėgs. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi. Vieną sykį, kai jau visi sugulė, pradėjo už pečiaus švilpt. Beeidamas išgirdo jaujoj kad jau smarkiai švilpiant, kad, rodos, šimtas balsų švilpia. Kad gyvatės neįkirstų, reikia švil̃pt. Gatvėje švilpia vienoje pusėje, švilpia kitoje. Kaip senieji švilpia, taip jaunieji šoka. Piemeniu nešvilpęs, kerdžium netriūbysi. Bus, kai vėžiai nugarom švil̃ps <span class="explanation"> (niekada nebus) </span>. Až jo nuejus pažintum, kuom vilkas švil̃pia <span class="explanation"> (patirtum vargo) </span>. Pabūsi nevalgęs, tai žinosi, kaip vilkelis švil̃pia <span class="explanation"> (atsigodosi, susprasi) </span>. Čia kaip švil̃pia <span class="explanation"> (kaip liepia), </span> teip ir daro. Gali švil̃ptie – niekas neklauso senių. I aš moku septynias kalbas, tik visas švilptè. Kas staugia ir švilpia be lūpų? <br/><b>švil̃piančiai</b>. Jis išsiėmė iš dantų pypkę, švilpiančiai nusispjovė. <span class="explanation">lūpomis ar švilpyne atlikti kokią melodiją. </span>. <span class="explanation">būti tinkamam išduoti švilpesį</span>. Švilpukas visai nèšvilpė. Mun nèšvilpas beržo tošis, aš nepašvilpu. Iš molio padirbs švilpį, išbadys skyleles, i švil̃psias. Palaukio eglė šakotesnė, bet eglės [v] amzdžiai švilpsis gerai. <span class="explanation">švilpesiu reikšti nepritarimą, pašaipą: </span> Švilpė jam, juokėsi iš jo žodžių, bet jis vis tiek kalbėjo. <br/>2. <span class="explanation">švilpesiu šaukti, vadinti: </span> Tėvas šunis ėmė švilpti. Grįžo šunis švilpdamì namo. Ko švilpi velnią į namus? Tėvas šunis švilpė, žentas par laukus tempė. Pasidedu – nors šunis švil̃pk <span class="explanation"> (niekaip negalima rasti) </span> ! <span class="explanation">švilpesiu susižinoti: </span> </span> Šauliai pradėjo švil̃pties medė [je] <span class="explanation"> (miške) </span> su švilpiais. <span class="explanation">švilpesiu erzinti: </span> Šuo švilpiamas loja. <br/>3. <span class="explanation">tęsiamai čiulbėti</span>. Šalta, špokai nešvil̃pia, tik skraido. Švilpia zylelė, čirpsta žiogelis. Jeigu volungė švilpia, tai tik lietaus ir belauk. Mažytė žvirblinė pelėdikė švilpia panašiai kaip sniegena. Švilpia, bėginėja pastatę kuodukus raibi jerubių patinėliai. <br/>4. <span class="explanation">tam tikru prietaisu išduoti pratisą garsą, ūkti: </span> Fabrikas švil̃pia. Malūnas šaban švil̃pia. Jau švilpia traukiniai. Aš iškeliauju vėlei. <br/>5. <span class="explanation">kilti į švilpimą panašiam garsui: </span> Kaip dūsuoja, švil̃pia gale gerklės. <span class="explanation">vykti su švilpesiu: </span> Tankus švilpiantis kvėpavimas veržėsi iš jo sulysusios krūtinės. <br/>6. <span class="explanation">su švilpesiu pūsti</span>. Vėjas net švil̃pia, kaip eina pro lango plyšelius. Kai sėdos ji ant juodo žirgo, tai pakilo viesulas, kad tik vėjas švilpia. Lauke švilpė pūga. Vėjas švil̃pė jam per ausis. Bet vėjas nešvil̃pia, i gerai <span class="explanation"> (nereikia trobesio remontuoti) </span>. Naktis buvo šalta, vėjas apie ausis švil̃pia. Jei pro sienas vėjas švilpia, tai troba tuoj degs. Miške pakilo audra, vėjas kaukdamas švilpė eglių viršūnėmis. Švil̃pia lyg vėjas prieš lietų. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai lekiant, judant, mosuojant ir pan. kelti švilpesį: </span> Kulkos švil̃pdamos per orą lėkė. Kitos [mašinos] net švil̃pia, kap eina, – kur tę nesuvažinės! Garsiau už kulkas švilpia aštrūs kardai. Tai gražiai švilpia šilkinis botagėlis. Žirgelis bėga, žemelė trenkia, man ant galvelės kepurė švilpia. Vėjas pūtė, net šakos švilpė. Švilpdami lėkė akmenys, plytų nuolaužos, geležų gabalai. Važiuoti – tai kad ausyse švilptų! Šitie kareiviai tai tik kardais švil̃pia, suka. Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia. Keturi žemę drebina, o šeši šimtai švilpia. <span class="explanation">būti smarkiai mosuojamam, judinamam: </span> Grėbliai tik švil̃pia. Mušas, tik kūlokai švil̃pia. Čia lakstė, čia staiga vietoje sukosi it vijurkas – Miliutės padalkos tik švilpė. <span class="explanation">aidėti (esant tuščiam): </span> Klėty nei grūdo, švil̃pia aruodai. Moč moč, Birutė nebe vaikas – švil̃pia kuparai klėty pastatyti. Varpos ir nekultos švilpia, iš ko reikės ir pylių ataduot?! Šlėktos aruodai nuo Kalėdų švil̃pia, mužiko ligi Velykų pildos. <br/>8. <span class="explanation">zvimbiant lėkti, skrieti oru: </span> Strėlės jam švil̃pė pro šalį. Prie fronto arti kai dirbdavom, tai ir kulkos pro ausis švil̃pdavo. Kulpkos švil̃pė par viršų, tiktai veizėk – nukris pumpt. Švil̃pia kulpkos pro triobas. Mano aiškinimas, kad niekas neturi teisės rinkliavos leisti kitam kam, kaip tik tam dalykui, kuriam renkama, – mačiau, jog švilpė dešimtininkui pro šalį <span class="explanation"> (nepatraukė dėmesio) </span>. <span class="explanation">smarkiai lėkti, skrieti: </span> Sulig tais žodžiais kad jam švilpė iš užančio ta pirklio įduota dovana. <br/>9. <span class="explanation">greit, smarkiai važiuoti, bėgti, plaukti, tekėti, švirkšti ir pan.: </span> Švil̃pti vandeniu. Švil̃pia, pasikinkęs arklį, į miestą. Jisai visur švil̃pia ir švil̃pia. Švilpa su didžiausiu vėju. Jisai nieko neatboja, švilpia kai vėjelis. Švilpk per tvorą, kad nepakliūtum policijon! Sėskim karieton ir švilpiam pas tą ūkinyką. Pro šalį švilpia automobiliai, trenkia karietos. Vieną kurį šventadienį mudu šmakšt ir švilpiam į miestelį. Tas vynas par visus kraštus švilpia <span class="explanation"> (švirkščia) </span> žemėn [iš statinės]. <span class="explanation">labai greitai eiti, bėgti</span>. Jau po keturiasdešimt metų švil̃pia laikas baisiai greit. Ka penkiasdešimt sulaukiau, ta <span class="explanation"> (tai) </span> švil̃pa metai, rieta į pakalnę. Kaip tos dienos greitai švilpia! <br/>10. <span class="explanation">smarkiai, su švilpesiu vykti kokiam veiksmui: </span> Priskaldo balanų – tik švil̃pia <span class="explanation"> (gerai dega) </span> ! Ka Romusiuo duoda su akminims į kabiną, ka švil̃pa vien. Kad pamokintų, sėstum ir austum, net švil̃ptų <span class="explanation"> (smarkiai, gerai vyktų) </span>. Mokėjau gerai nerti: raštuotos pirštinės, pančekos liuob švilpte švilps. Eina <span class="explanation"> (sekasi), </span> kad vis švil̃pia. Kad neina, tai nė nešvil̃pia. Kai nesiseka, ir nešvilpia. Kad nedega, tai ir nešvil̃pia <span class="explanation"> (visai nesiseka) </span>. <br/>11. <span class="explanation">greitai gabenti, nešti, vežti: </span> Švil̃pia i švil̃pia į turgų, kas ką turia. <span class="explanation">pranešinėti, skleisti (ppr. gandus): </span> Išgirsta ką boba ir švil̃pia žinias an rajoną. <br/>12. <span class="explanation">smarkiai mesti, sviesti: </span> Švil̃pk per tvorą tą pagalį. Kai švil̃psiu tave lauk! Švil̃pk paėmęs po lova, jei nežino, kur drabužiam vieta. <br/>13. <span class="explanation">trenkti, tvoti: </span> Kaip jisai švil̃pė jam su kuciniu par kaktą ir užmušė. <br/>14. <span class="explanation">veltui leisti, eikvoti, švaistyti: </span> Jis dirba ne pinigam švil̃pt. Ūžk, kolei jaunas, švil̃pk, kolei plikas. Ką tėvai prakaite pastatė, tai vaikai švilpdami sugriauna. <br/>15. <span class="explanation">vogti, kniaukti: </span> Petris švil̃pa – iš kur ans galia tiek piningų turėti! <br/><b> galvojè švil̃pia</b> <span class="explanation">kvailioja: </span> Nebuvo jos – jum nešvilpė galvoj. <br/><b>tolì švil̃pia</b> <span class="explanation">daug trūksta: </span> Aš savo darbą baigiau, o jam da iki galo tolì švil̃pia. Tolì švil̃pia – da tu mane gerai nepažįsti. <br/><b>vė́jai švil̃pia</b> <span class="explanation">tuščia: </span> Ką gi nusipirksi, kai kišenės [e] vėjai švil̃pia <span class="explanation"> (neturi pinigų) </span>. Kai vėjai švilpia kišeniuje, daug ką neišsirinksi. Kalbio kalbo [je] vė́jai švil̃pa <span class="explanation"> (niekus šneka) </span>. <br/><b>apšvil̃pti, </b>-ia (àpšvilpia), àpšvilpė. <br/>1. <span class="explanation">švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką: </span> Apšvil̃pti kalbėtoją. Studentai išmetė jį į gatvę ir apšvilpė. Jos padarė savo karjerą neapšvilptos, be šauksmų ir be sąmyšio. <br/>2. <span class="explanation">pridaryti nuostolių, aptuštinti: </span> Pijų àpšvilpė <span class="explanation"> (apvalgė) </span> šiti svečiai. Kiek uždirba pinigų, tai pavažinėja po Lietuvą ir parvažiuoja apsišvil̃pęs. <br/>3. <span class="explanation">apgauti, apmauti: </span> Už tokį nieką didelius pinigus sumokėjai – tai apšvilpė jis tave! Ar dabar žmonės? Tik nusisuk, apsižiopsok, tuoj apsuks, apšvilps, iš panosės paskutinį grūdelį nudžiaus. | Vaikis apšvilpė <span class="explanation"> (suvedžiojo, prigavo) </span> mergą ir pametė. Tai, matykis, apsìšvilpei su cukriniais runkeliais. <br/>4. <span class="explanation">apvogti: </span> Čigonai atej [o], àpšvilpė tą moteriškę. <br/><b>atšvil̃pti, </b>-ia (àtšvilpia), àtšvilpė<br/>1. <span class="explanation">švilpiant atvykti. </span> <br/>2. <span class="explanation">švilpiant pašaukti, prišaukti: </span> Atšvilpiau – pargrįžta, pas tilto jau buvo nuejęs. <br/>3. <span class="explanation">švilpimu atsiliepti: </span> Jei grapuo sušvilpus neatšvilpsi, ryto metą gausi rykščių. Mes tau švilpėm, o tu neatsìšvilpei. Į mano švilpimą niekas neatsišvilpė. <br/>4. <span class="explanation">su švilpesiu atlėkti, atskrieti: </span> Priešo sviedinys atšvilpė prie pat mūsų apkasų. Kaži kas atšvilpia per lauką: švilpt švilpt švilpt švilpt – su didžiausiu vėju. <br/>5. <span class="explanation">su švilpesiu artėti</span>. Atàšvilpė [viesulas] nuo žiemių. Ir vėjas kad àtšvilpia in tą namą, sukalioja ir švirkština. <br/>6. <span class="explanation">labai greit atbėgti, atvažiuoti ir pan.: </span> Nori gaut nuo tėvų [pinigų], àtšvilpia tuojau. Karalius žemaičių atšvilpė su pasiutusiu greitumu. Trenkė armotos, atšvilpė automobilis. <br/><b>įšvil̃pti, </b>-ia, į̃švilpė<br/>1. <span class="explanation">švilpiant įeiti. </span> <br/>2. <span class="explanation">įsileisti švilpti, ilgai švilpti. </span> <br/>3. <span class="explanation">švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką, pašiepti: </span> Visi, kurie pro šalį eit, įšvilpia tavę (švilpia ant tavęs). <br/>4. <span class="explanation">labai greit įbėgti: </span> Įbėgo, į̃švilpė kaip viesulas. <br/>5. <span class="explanation">įteigti. </span>. Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, kaip va: Sveikėju! Man sekasi gerai! ir t. t, tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia – įsisako. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai įmesti, įsviesti. </span>. <br/><b>iššvil̃pti, </b>-ia, ìššvilpė. <br/>1. <span class="explanation">galėti, įstengti švilpti: </span> </span> Dikčiai geri kornetistai, anie moka iššvil̃pti į dikčiai aukštą balsą. Galiam, sako, ir sylas pamėginti, katras smarkiau iššvil̃ps. <br/>2. <span class="explanation">švilpiant išeiti. </span> <br/>3. <span class="explanation">švilpimu išreikšti panieką, pasityčioti. </span> <br/>4. <span class="explanation">išvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, nepasitenkinimą: </span> Žiūrėtojai ìššvilpė teatro vaidintojus. Aš ìššvilpiau piemenį iš trobos (par švilpimą). <br/>5. <span class="explanation">pašalinti, išgrūsti: </span> Jis jau nebe pulkininkas ir iš posto seniai iššvilptas. <br/>6. <span class="explanation">labai greit išbėgti, išlėkti, išvažiuoti ir pan.: </span> Jis šoko iš vietos ir iššvilpė pro duris. Per kelias minutes ìššvilpė [bičių spiečius], i baigta. Užuot ėjusi kur nors tarnauti, ji iššvilpė į pasaulį. <br/>7. <span class="explanation">išpūsti, išgairinti: </span> Vėjas gryčią ìššvilpė. <br/>8. <span class="explanation">būti labai greit išeikvotam: </span> Pinigai švilpte iššvil̃pia. <br/><b>nušvil̃pti, </b>-ia (nùšvilpia), nùšvilpė. <br/>1. sušvilpti 1: Kai tryliktą sykį jis nùšvilpė, smarkiai nusigando. Kai prie namų prejo, tai kažin kas nuo pečių nušoko, nušvilpė, nusikvatojo, ir nėr nei avelės, nei nieko. Leiskit mane ant dvaro tris sykius nusišvilpt. Barbėk, senas pūzre, kiek nori, man nusišvilpt ant tavęs <span class="explanation"> (tu man nieko nereiški) </span>. Jam į viską pasaulyje buvo tik nusišvilpt. <span class="explanation">švilpiamu, šnypščiamu balsu pratarti: </span> Tss! Tss! – nušvilpė per dantis Jonas. <br/>2. <span class="explanation">švilpimu pranešti, paskelbti: </span> Išeinant [iš miesto] pirmą valandą nùšvilpė. Londone buvo nušvilpta pora aliarmų. <br/>3. <span class="explanation">švilpiant nutolti. </span>. Čia pažadu, čia apsisuku, ir jau pažadėjimas nušvilpė! <br/>4. <span class="explanation">nuvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, panieką: </span> Tą kalbėtoją bežiūrint nušvilpė. Minios išjuoktas, nušvilptas, purvais mėtytas, plaukia jis vienas iš miesto į miestą. Genijus dažniausiai ir nušvilpiamas – jis toks į nieką nepanašus. <br/>5. <span class="explanation">švilpiant nulėkti, nuskrieti: </span> Staiga ančiukas pasijuto, kad jo sparnai labai sustiprėjo, suplasnojo jais ir nušvilpė tolyn. <br/>6. <span class="explanation">su švilpesiu nutolti</span>. Nušvilpė vėjas, sučežėjo lapai. <br/>7. <span class="explanation">greit nubėgti, nuvažiuoti, nujoti ir pan.: </span> Jis nùšvilpė kaip kulipka. Žiūrėk, Tamošius dar nušvil̃pia į miestą. Nušvil̃pk pas dėdę parnešt tabokos. Raitelis kaip vėjas nušvilpė nuo kalno. Traukinys ir vėl nušvilps laukais. Užsėdo ant arklio ir vėjais kasžin kur nušvilpė. <br/>8. <span class="explanation">labai greitai padaryti: </span> Aš jai nušvil̃pt <span class="explanation"> (greit nuravėti) </span> tuos daržus galiu. <br/>9. <span class="explanation">tolyn nuskrieti: </span> Pakračiau ranką, ir žiedas nuo rankos nùšvilpė. Jaučias kaip užkabino ragais už užpakalio, kaip metė, teip jis ir nùšvilpė. <br/>10. <span class="explanation">nusviesti, nukišti: </span> Tų pirštinių nenušvil̃pk, bus geros! Kur nùšvilpei mano kepurę? <br/>11. <span class="explanation">veltui išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: </span> Nešvilpauk! Tėvas nùšvilpė [turtus], ir tu nušvil̃psi. <br/>12. <span class="explanation">nugyventi, nuskurdinti: </span> Buta tėvų surėdyta buvo kaip skleininčia, o sūnus stojo gyventi – i kaip matai nùšvilpė. Tas švaistūnas tai jau visai nusišvil̃pęs. Tėvas labai gerai gyveno, o sūnus visai nusìšvilpė. Nusišvilpė greitai prastą pačią gavęs. <span class="explanation">nusivalkioti: </span> Su mergoms pradėjo lakstyt i nusìšvilpė visai. <br/>13. <span class="explanation">vykstant smarkiam veiksmui dingti, išnykti: </span> Starkuos vakar stuba nùšvilpė <span class="explanation"> (sudegė) </span>. <br/>14. <span class="explanation">pavogti, nukniaukti: </span> Paliko nakčiai kieme [kibirą], ir nùšvilpė. Marškinius nū toros nū̃švilpė. Kad jį kur bala, nùšvilpė kepurę. <br/>15. <span class="explanation">suvedžioti, prigauti; </span>. apšvilpti 3: Mergę nušvilpė, atmetė ir su kita ėmė draugauti. <br/>16. <span class="explanation">nusišlapinti: </span> Nusišvilpt mums visiems, koją pakėlus, ant tų tamstos pyliavų, ponas Džiugai. <br/><b> niẽkais (vė́jais) nušvil̃pti</b> <span class="explanation">dingti, likti be naudos, be rezultato: </span> Kiek turto vėjais nušvilpia. Jų pastangos niekais nušvilpė. <br/><b>per pirštùs nušvil̃pti</b> <span class="explanation">abejingai pažiūrėti: </span> Par pirštùs nùšvilpia, nežiūria tavęs [gydytojas]. <br/><b>pašvil̃pti, </b>-ia (pàšvilpia), pàšvilpė. <br/>1. <span class="explanation">kiek švilpti: </span> Garma gyvatės, kaip pašvil̃pia žynys, t. y. lenda, kavojas. Ji liepė pašvilpti į arklio ausį, ir jam iššoko puikiausi rūbai. Kalba pašvilpdamas. Kaip šiemet bulvės? – Penkias apžiojęs pašvilpt gali <span class="explanation"> (prastos, menkos) </span>. Pašvilpsi, kaip duonos neteksi. Pašvil̃pk dyglei į rankovę, būsi garnio žentas! Pašvil̃pk ant žąsų, kad nelestų avižų <span class="explanation"> (nieko nepadarysi, nepabaidysi) </span>. <span class="explanation">švilpiant atlikti melodiją: </span> Pašvil̃pti dainelę. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką švilpti. </span> <br/>3. <span class="explanation">galėti, įstengti švilpti: </span> </span> Jeigu širdies nebeturia <span class="explanation"> (silpnos širdies), </span> nebepašvil̃pt. <br/>4. <span class="explanation">švilpiant pašaukti: </span> Pabėgęs pašvil̃pk vyrus pusryčių. Turu du dantis: vieną šunie pašvil̃pti, kitą košei pakabinti. O tas jauniausis dabar pasišvilpė deimantinį arklį. <span class="explanation">pasakyti, paliepti: </span> Tau pašvil̃ps – ant vienu piršteliu šokinėsi. Pauliai tai laimė: pàšvilpė va – ir atvažiavo [į talką]. <br/>5. <span class="explanation">kelti švilpesį: </span> Didžiausias, plačiausias, aukščiausias, greičiausias, lekia pašvilpdamas, pakaukdamas, paūždamas. Vilnys eina pasišvilpdamos. <br/>6. <span class="explanation">būti kurį laiką smarkiai mosuojamam: </span> Tik pàšvilpė kaponė, i nuravė [ja] u burokus. <br/>7. <span class="explanation">greit numesti, nusviesti: </span> Pašvilpė [skerspjūklį] dilgėlėsna. <br/>8. <span class="explanation">greit nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti. </span> <br/>9. <span class="explanation">pavogti, nukniaukti. </span> <br/>10. Ką jis man pašvil̃ps – bile sykį aš pinigus atgriebsiu. Nieko nebepašvil̃psi, ponas grape. Nieko nebipašvil̃psi, vaikali, paleidęs balandį iš nagų. Ka būt [ų] neprilindęs, i pašvil̃pk. Je, pašvilpk – pamesto daikto nebatrasi. Šiandien aš čia, rytoj – kur Dievas pirštu pamos: algą paėmiau, ir pašvilpk man! Tėvas išėjo su pinigais, o dabar gali pašvil̃pt. Pašvil̃ps jiem tėvas – išnešė i neataduos. Pašvil̃ps! Gaidys kiaušinį sudės <span class="explanation"> (to niekada nebus) </span> ! [Jeigu būtų buvusi kita valdžia, ] būt pàšvilpta <span class="explanation"> (nieko nebūtų gauta) </span>. <br/><b> pašvil̃pk i sùbinę (į úodegą</b>. <br/><b>į ùžpakalį, per pirštùs) </b> <span class="explanation">nieko nebepadarysi, po laiko: </span> Daba pašvil̃pk į sùbinę, kai vyžos į sykį <span class="explanation"> (užaugusį sūnų vėlu auklėti) </span>. Pašvil̃pk tu jam dabar į ùžpakalį, jei laiku nemokėjai sulaikyti. Pašvil̃pk par pirštùs – tas jau prapuolė, nebgausi. <br/><b>paršvil̃pti, </b>-ia (par̃švilpia), par̃švilpė<br/>1. <span class="explanation">švilpiant pareiti: </span> Jau ir anas švilpukas paršvil̃pia iš miško. <br/>2. <span class="explanation">švilpiant parkviesti, paršaukti: </span> Paršvil̃pk iš užjaujo bulbakasius, pietai jau išvirė. <br/>3. <span class="explanation">su švilpesiu parlėkti: </span> Jiem tep bekalbant klauso – paršvilpia to jo švogerio lazda! <span class="explanation">parskristi: </span> Špogai jau par̃švilpė iš šiltojo krašto. <br/>4. <span class="explanation">labai greit parbėgti, parvažiuoti ir pan.: </span> Su tokiuo arkliu netruksi namo paršvil̃pt. Iš visos galios sudrožė savo kumelį ir kaip vėjas paršvilpė namo. <br/><b>péršvilpti</b><br/>1. <span class="explanation">praleisti laiką švilpiant: </span> Vėl pradėjo švilpti, vienas baigia, kitas pradeda, taip visose pusėse nutęsdami peršvilpė. <br/>2. <span class="explanation">labai greit pervažiuoti: </span> Nu kalno ragelės liuob páršvilpti par visą upę. <br/>3. <span class="explanation">greit permesti, persviesti: </span> Trišakė kaladė ant kiemo buvo, o jis péršvilpė ją par stogą. <br/><b>prašvil̃pti, </b>-ia (pràšvilpia), pràšvilpė. <br/>1. <span class="explanation">su švilpesiu pralėkti, praskrieti: </span> Keletas šviečiančiųjų kulkų serijų prašvilpė lyguma įvairiomis kryptimis. Grumstas pro pat galvą pràšvilpė. Daugybė visokių minčių prašvilpė pro jo smegenis. Visa mano ironija prašvilpė pro šalį, nė trupučio nekliudžiusi. <br/>2. <span class="explanation">su švilpesiu pučiant pralėkti: </span> Viesulas pràšvilpė par apyaušrį, anksti. <br/>3. <span class="explanation">labai greit, smarkiai prabėgti, pravažiuoti ir pan.: </span> Nespėjau nė sumatyt – tik pràšvilpė pro šalį. Pràšvilpė kaip vėjas su ragėms. Kaip ir perkūnas pràšvilpė automobilis. <span class="explanation">labai greit praeiti</span>. Praėjo tos dienos, kap vėjas pràšvilpė, kap i nebuvę. Prašvilpė gyvenimas kaip viena diena. Savaitė švilpte prašvilpia. <br/>4. <span class="explanation">lengvabūdiškai išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: </span> Tei [p] ūždamas netruks prašvil̃pt viską. Kap bematai pràšvilpė ūkį, dabar grynas kap misingis. Tąja bjaurybe [degtine] ir namus tuoj prašvilpsi. Prašvil̃pia pinigus, kaip tik ką gauna. Pry ano piningas nepastova, tujau pràšvilpa visus, kiek tik tura. | Matyt, našlys – kur nors pačią prašvilpė. Ką tėvai sudėjo, tą vaikai pràšvilpė. Prasìšvilpei, tai dabar pažaliuosi be duonos ir be sėklių. Jis greit ir prasišvilpė: pardavė ūkį ir su Elze išvažiavo į Ameriką. <span class="explanation">tuščiai praleisti (laiką): </span> Aldonai pagailo lengvabūdiškai prašvilptų dienų. Visą gyvenimą tinginystėje prašvilpė. <br/><b>prišvil̃pti, </b>-ia (prìšvilpia), prìšvilpė<br/>1. <span class="explanation">pakankamai švilpti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">sukelti į švilpimą panašų garsą: </span> O tūkstantį tarė net prišvilpdami: stūkstančia. <br/>3. <span class="explanation">švilpiant prišaukti, prikviesti: </span> Nešvilpk gryčio [je] – velnią prišvil̃psi. Prišvilpk arklį, kad tavi gelbėtų. Nei prisišvilpę, nei prisišaukę Rasutės ėmė žiūrėti, kas to mėlyno maišelio viduj. <br/>4. <span class="explanation">pripūsti: </span> Šaltas vėjas prišvilpia ausis. Mano vyrelis, kol mane apmovė, lakštingalomis ir mėnesienomis man visą galvą prišvilpė. <br/>5. <span class="explanation">labai greit priartėti, prilėkti: </span> O čia Adomėlis ir prišvilpė [šokdamas] su Elze prie brolių. <br/>6. <span class="explanation">prišlapinti: </span> Sriubos prisisrėbsat, a neprišvil̃psat lovos?! <br/><b>sušvil̃pti, </b>-ia (sùšvilpia), sùšvilpė. <br/>1. <span class="explanation">trumpai pašvilpti, švilptelėti: </span> Sušvil̃pt reikėjo, i būtų naję <span class="explanation"> (nuėję) </span> toliau. Sùšvilpė – šunys subėgo. Kai tik sušvilpė bernas tąj [a] dūduke, pradėjo bėgt iš visų pusių zuikiai. Gyvatė kaip sùšvilpė, net langai išbyrėjo. <br/>2. <span class="explanation">švilpiant sušaukti, sukviesti: </span> Švilptè sušvil̃pk šunis, tai subėgs. Čia pat gyvenam, jeigu gerai švilpsi – sušvil̃psi. Sušvil̃pk visus pri pietų iš žardienos. Saulei nusileidus nereik švilpti, nes velnią atšvilpsi, o gali ir daugybę jų susišvilpti. <span class="explanation">švilpesiu susižinoti: </span> </span> Medžiotojai susìšvilpė. Kad nepaklystumėm krūmuose, kartas nuo karto susišvilpdavome. Susišvilpė valkatos. <br/>3. <span class="explanation">pratisai sučiulbėti</span>. Volungėlė čia pat į ausį sušvilpė. Ant sausos obelies šakos tupėdamas strazdas <span class="explanation"> (varnėnas) </span> kelis kartus sušvilpia. Sušvilpė varnėnas. <br/>4. <span class="explanation">suūkti: </span> Sùšvilpė, ir traukinys pradėjo važiuoti. <br/>5. <span class="explanation">lekiant, judant sukelti švilpesį: </span> Akmuo sušvilpė ore. Povilas šmaukštelėjo botagu. Botagas sušvilpė ore. Sušvilpė oras kaip giria vėtroje. <br/>6. <span class="explanation">sukaukti</span>. Sušvilpdavo kamine iš laukų atklydęs vėjas. Tasai [ožiukas] kad šoks, tik vėjas sušvilpė, nusijuokė žmogaus balsu ir dingo. <br/>7. <span class="explanation">greit subėgti, suvažiuoti ir pan. </span> <br/>8. <span class="explanation">greit sumesti, susviesti: </span> Kiek tik turėjo, visus sùšvilpė. <br/><b>užšvil̃pti, </b>-ia (ùžšvilpia), ùžšvilpė<br/>1. sušvilpti 1: Ùžšvilpė, kiškiai sulėkė. Zalnierius išėjęs užšvilpė: visi vyrai iš girios parėjo. <br/>2. <span class="explanation">pradėti švilpti: </span> Apie dvylikę bažnyčioj tik ažušvilpė, ažucypė, ir tuoj vienas grabas atsivėrė. <br/>3. <span class="explanation">švilpimu užšaukti, užkviesti (ant ko, už ko, pas ką). </span>. Užsišvil̃pti pas save. <br/>4. <span class="explanation">švilpimu nustelbti, nugalėti; geriau, stipriau, garsiau švilpti. </span> <br/>5. <span class="explanation">švilpiant pavargti. </span> <br/>6. <span class="explanation">imti kaukti, staugti</span>. <br/>7. <span class="explanation">labai greit užbėgti, užlėkti, užšokti: </span> Aš kaip kulipka užšvilpiau už pečiaus. <br/>8. <span class="explanation">greit užmesti, užsviesti: </span> Tik capt kepurę nuo galvos, švilpt ir užšvilpė ant stogo. <br/>9. <span class="explanation">pareikalauti daugiau (didesnės kainos): </span> Jeigu senai mašinai duoda keturiolika [tūkstančių], tai naujai tūkstantį možna užušvil̃pt.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.