ištrenk|ti, ištrenkia, ištrenkė
1. smūgiu išmušti: Ištrenkti priešininkui ginklą iš rankų.
2. šnek. išmesti, išvaryti: Ištrenkti mušeiką pro duris. ištrenkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.