išturėti

išturė|ti, išturi, išturėjo
1. pajėgti laikyti: Sunku išturėti arklį už pavadžio. Karšta ąsa - neišturėsi.
2. ištverti, išlaikyti: Šitokio vargo ilgai neišturėsiu. sngr.: Negaliu juoku išsiturėti.
3. kurį
laiką turėti: Visą mėnesį išturėjo pasiskolinęs knygą. išturėjimas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'istureti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv