išturė|ti, išturi, išturėjo
1. pajėgti laikyti: Sunku išturėti arklį už pavadžio. Karšta ąsa - neišturėsi.
2. ištverti, išlaikyti: Šitokio vargo ilgai neišturėsiu. sngr.: Negaliu juoku išsiturėti.
3. kurį
laiką turėti: Visą mėnesį išturėjo pasiskolinęs knygą. išturėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.