x
turindinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. turėti
1.
išturindinė́ti. išturėti 2: Itokią kvarabą visi išturindinė́ja.
paturindinė́ti. palaikyti, remti: Valdžia senus paturindinė́ja, o vaikai – tik eik, veik.
priturindinė́ti
1. priturėti 2: Priturindinė́j [o] iš ažvačios, kad nenugriūt.
2. sulaikyti: Palyčia priturindinė́ja žemę.
suturindinė́ti. suturėti 1: Suturindinė́j [o] arklį, kad neraznešt.
užturindinė́ti. užturėti
2. Tu [v] andenio negeri, tep tau ažturindinė́jo [vidurius].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.