tviẽksti, tviẽskia, tviẽskė.
1. smarkiai šviesti, plieksti, skleisti šviesą: O dienos gražumas – tvieskia saulė, čirena vyturiai…. Labai saulė tviẽskia akysna. Ta saulė tep tviẽskia į akis, aš negaliu nieko matyt. Stovi sodai nurimę, tūno kluonai patamsėjusiom iš po nakties sienom, o aušra vos tvieskiasi rytų padangėj.
2. smarkiai švysčioti, žaibuoti: Par visą naktį šiąnakt tviẽskė i tviẽskė žaibai ant Latvijos.
3. švytėti, tviskėti: Pamačiau, kad tai ne ugnis, o saulės spinduliuose tvieskianti kaip liepsna varinė pilis. | Ji vilki šviesia, iš tolo tvieskiančia švarumu bliuzele.
4. ryškiai degti: Malka tvieskia, žiburiuoja, ugnis degučiuoja.
5. rusenti, gruzdėti.
6. kaisti, rausti.
7. didinti lempos ugnį: Tviesk kiek nori tą lempą, nebus šviesiau.
8. smarkiai suduoti, kirsti, tvoti: Jis jam kad tviẽskė į ausį, pasispjaudęs delną.
9. greitai eiti, bėgti: Na, kur jau tvieskì? Kad tvieskia, tai tvieskia, pasamonus pasikaišius!
įsitviẽksti, įsitviẽskia, įsìtvieskė labai nušviesti, įsišviesti: O rytas vis labiau įsitvieskia.
ištviẽksti, ištviẽskia, ìštvieskė
1. labai padidinti lempos ugnį: Kam tą lempą teip ištvieskėt?!
2. skubiai išbėgti, išdumti: Jau ta merga vėl ìštvieskė į šokius.
nutviẽksti, nutviẽskia, nùtvieskė
1. smarkiai nušviesti, nuplieksti: Tik pačiais vidurdieniais saulė nutviẽksdavo laukus. Rytinį skliautą nutvieskė žara. Pabalinta džiovyklos krosnis, šiek tiek iš oro nutvieksta per mažutį jaujos langelį. O grįžo jis tiktai paryčiu, kai jau beveik visa padangė buvo nusitvieskusi aušros raudone.
2. sušvytėti: Kad nutviẽskia žaibas kaip dieną.
3. sugadinti apšviečiant: Viešnių žiedus žaibai nū̃tvieskė.
4. staiga sudeginti: Ugnis nutvieskė stogą par gaisrą, t. y. greitai nudegino. Ugnis nū̃tvieskė stogą kaip žaibas.
5. nukaisti, nurausti: Tviekste nutvieskia veidas, kad susigėsta. Iš gėdos nurausti, nutviẽksti. Jos veidas nutvieskė kaip liepsna raudoniu. Motina iš pradžių nesuprato, o paskui nusitvieskė raudonai, lyg ją būtų apšvietusi paslėpta ugnis.
6. nugairinti: Mun iš turgaus važiuojant veidą nùtvieskė.
7. apimti, paveikti: Saldus išgąstis nutvieskia visą jos kūną.
8. greitai nueiti, nubėgti: Nùtvieskiau nùtvieskiau, o nieko negavau.
patviẽksti, patviẽskia, pàtvieskė
1. smarkiai kaitinti, paplieksti: Bet užtekėjus saulei patvieskė, ir dėlto, jog neturėjo šaknies, nudžiūvo.
2. pakurti (staiga sudegančiu kuru): Su žabakštais patvieskė pečių, benorėk, kad būtų šilta.
3. pasipuošti: Jonienė šiandien buvo pasitviẽskus su šilkais kaip jaunamartė. Ji ka pasitviẽskus, kaži kur eis.
pértvieksti. persmelkti šviesa, peršviesti: Nėra gražesnio daikto už kaimą, daiktais apstraigytą saulės pertviekstais tamsių alksnynų kuokštais.
pratviẽksti, pratviẽskia, pràtvieskė. greitai prabėgti, praskuosti: Pratvieskė vilkas tokiu pratvieskimu ugnišku. Tie kartūs pasikalbėjimai visi iki vieno pratvieskė pro galvą.
sutviẽksti, sutviẽskia, sùtvieskė.
1. smarkiai sušvisti, imti šviesti.
2. sukirsti, supliekti.
užtviẽksti, užtviẽskia, ùžtvieskė.
1. smarkiai užkaitinti, užplieksti: Ùžtvieskė saulė – man išsižiūri, kad nepamilšiu tos karvės ant lauko. Saulė kad užùtvieskė akysna, nė atsimerkt negalėjau. Kad tik kas ne teip, tai ir užsitviẽskia iš pykčio.
2. imti skleisti šviesą, užsižiebti: Užsitvieskė elektra.
3. smarkiai užkurti, uždegti: Kam tokią ugnį ùžtvieskei, da kaminą uždegsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.