zir̃zti, -ia, -ė.
1. zvimbti, bimbti: Musis zirza arba birba. Ko zirzi kaip vapsa kumelės subinė [je] įlindusi. Kai atsigulu vakare, tai uodai lenda ir lenda prie manęs zirzdamì. Bitės zir̃zia po vikus. Pirkioje zirzė pabudusios musės. Uodai apei ausis zir̃za. Mikis, primerkęs akis, klausosi, kaip zirzia bitės gėlių žieduose. Tuomet katė apsimetė negyva, pradėjo net musės po jos gerklę zirzt.
2. ūžti, burgzti. Zirziamasis šauktuvas (vibratorius) . Girnos zir̃za teip palengviukais, traška ten tie grūdukai. I zir̃s rykmečiais tos girnikės. Čia prie autobusų stoties zir̃zia ir zir̃zia pardien [mašinos]. Aš sėdžiu, pakalena duris, o senis negirdžia – televizorius zir̃zia. Kas do lovys (orlaivis) plaukia: toks ilgas, neatamenu, ans zir̃zia, a ne. Virš miško jau zirzė pora ar daugiau lėktuvų. Sunkvežimis gatvėje vienodai zirzė. Tai zirzia užsuktas laikrodis. | Elastingai susiglaudžia spyruoklės, zirzia traukiama virvė. Langai zir̃zdavo (drebėdavo) , kaip šaudė. spengti: Ma [n] smilkiny zir̃zia.
3. verkšlenti: Tas vaikas visą dieną zir̃zia, gal nesveikas. Moma kūrena pečių paskėlus ryto, o anas jau zir̃zia. Ko zirzì, ko nori? Vaikas miego nori, tai ir zir̃zia. Nezir̃zk, vyriškuo. negražu! Vaikas verkšleno per miegą, zirzė lyg musė, voro smaugiama, lyg guodėsi, valandomis šypsojo.
4. niurnėti, priekaištauti, reikšti nepasitenkinimą, skųstis: Visą laiką zir̃za i zir̃za, negal žinoti, ko anai trūksta. Žmonys įpratę zir̃zti: negerai i negerai. I žemės atrėžė tris aktarus, i pensijos tūkstantės – zir̃za, i gan. Kai [p] tu nezir̃si, ka tavo vaikas geria, keikias. Pry darbo nėkas nèzirza į ausį, o numien tos bobos! Oi yra zirzančių̃ bobų – nu ryto lig vakaro – vyrą utės galia apstoti. Dėl [nupjautos] kojos nezir̃zk: žabarą įsikišk ir eik. Iš kantrybei veda: ans tura, tečiau zir̃za i zir̃za bjauriai: kitam paskūjį kad galėtum išplėšti. Eina zirzdamà, kriokdama, kame gaus išgerti. Ko zirsì kaip mažas vaikas. I zir̃za kaip musėlė aplink ausis. Nezir̃zk kaip ubagas, kruopus pabėręs. Nezir̃zk, mauk į šalį nu muno galvos. Zirzì i zirzì, i nemiršti.
5. įkyriai prašyti, kaulyti: Ana vis zirzdamà vaikščio [ja]. Ko čia zirzì, vis tiek neduosiu. Prisisto [ja] i zir̃za: – Mamal, rublį…. Žinai, vaikas ko užsimanęs zir̃s zir̃s, neapsikentęs ar patenkinsi, ar par užpakaliuką uždroši. Adutelė zir̃za laikrodžio. I vėl jis ėmė man zir̃zt po ausia. Zirzi nezirzi kaip kniuisis – vėdaro negausi.
6. prastai dainuoti, griežti: Dabar kaip zir̃zia, tai tokių nedainuodavom, būdavo, kai paleidi balsą, tai skamba.
7. šaukti, rėkti: Įeisu velniams, ka eis anie zirzdamì. bliauti: Veršiu nezir̃zęs, jaučiu nebaubsi. žviegti: Tie visai nuskriausti mažiukai [paršai] zir̃zė užpakaly, rėkė. Kiaulės vakare nebenori būt [lauke],
zir̃zia, lekia namon, i baigta. A ka kokis dulkimas (rūkas) , tai zir̃zia [kiaulės] iš vieno, atsisėst neduoda. Atsimenu, vakaras, tai kiaulės žino: zir̃zia zir̃zia namo eit. švilpti: Šikšnosparnis kaip pūcis – zir̃za pradėm.
8. skursti, vargti: Visą gyvenimą zir̃zė, dėjo kapeiką prie kapeikos.
apzir̃zti, -ia, àpzirzė
1. apzvimbti.
2. apsitraukti, užzirzėti: Nupjautos medžio šakos vieta sakais apzir̃sta.
įsizir̃zti, -ia, įsìzirzė
1. įlėkus imti zirzti.
2. įkyriu kalbėjimu, bambėjimu įsisiūlyti: Zir̃zė zir̃zė ir insìzirzė in eilę.
išzir̃zti, -ia (ìšzirzia), ìšzirzė
1. zirziant išskristi.
2. įkyriai prašant gauti, iškaulyti: Vaikai visi tokie: stovės, zirs, kol išzir̃s; duosi – atsikratysi. Prašė prašė ir ìšzirzė karvę. Vaikai tingi, o iš tėvų ìšzirzia visko – i kap pasirėdę! Ìšzirzė iš vaiko paskutinę kapeiką.
ausìs išzir̃sti įkyrėti: Rimas jiems ausis išzirzė, apie savo brolį bepasakodamas.
gálvą išzir̃sti išvarginti: Ìšzirzė gálvą su tom meliodijom. Ìšzirzia gálvą, pametu [namus],
einu bažnyčion.
nuzir̃zti, -ia, nùzirzė.
1. zirziant nuskristi: Uodas tolyn nùzirzė. Nuzir̃zia tolyn [bitė],
kita atlekia.
2. sunykti, nuskursti: Bulvės kokios nuzir̃zę. Burokai buvo nuzir̃zę, dabar pasitaisė. suliesėti, numenkti: Kiek to vaiko tėr – toks nuzir̃zęs. Jau tu visai nusìzirzei, negalima nė pažint.
pazir̃zti, -ia, pàzirzė.
1. kiek zirzti, pazvimbti.
2. paverkšlenti: Pazyzia, pazir̃zia vaikas, moma ir pakiša ko.
3. pabambėti, paniurnėti: Kap senas žmogus, pazir̃s, nieko nepadarysi.
4. zirziant paprašyti: Da mamos galėjo pazir̃zti, o tėvelis pasakė kaip su kirviu.
5. padūkti, pašėlti: Išlėkė ir mūsų berniokėlis pazir̃zt su mergom.
prazir̃zti, -ia, pràzirzė.
1. praverkšlenti: Tas mūsų zirzalas visą naktį pràzirzė, nė miegot nedavė.
2. pravažiuoti zirziant: Spoksome į prazirziančius automobilius.
prizir̃zti, -ia, prìzirzė.
1. zirziant priskristi: Uodų prìzirzė pilna klėtis, neduoda miegot.
2. užtektinai prisiverkti.
ausìs prizir̃sti įkyriai prikalbėti: Jis man pilnas ausis prizirzė, kad nepaleisčiau tavęs iš akių.
suzir̃zti, -ia, sùzirzė
1. pradėti zirzti: Jau sujudo bitelės, suūžo, sùzirzė. Suzirzė nubudusi vėlybo rudens musė.
2. įkyriai suskambėti: Suzirzia telefonas.
3. suverkšlenti.
4. sumykti: Turpynalė [je] sùzirzė karvė. Vieną sykį sùzirzė ir užtilo.
5. supykti, suirzti: Šeimininkė suzirzusi numoja ranka.
6. zirziant gauti, išprašyti.
užzir̃zti, -ia, ùžzirzė.
1. užzvimbti: Ùžzirzė laikrodis, ir atsibudau.
2. įnikti, įsileisti zirzti, bambėti: Ažsizir̃zus ažsibuvus, ai kokia pikta boba.
3. bambant numirti: A užsizir̃s ta boba, a velnias apsėdo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.