alsìnti (-ýti), -ìna, -ìno.
1. ilsti: Nealsìnk arklių, ilgai važiuodamas be jokio atilsio. Kam aš jus alsìnsiu prašydamas palydėti? Buvo. žirgelio nealsìnti. Senatvėje visi darbai alsìna.
alsìnamai. Alsinamai karšta. Tik gaišti ir alsiniesi besitampydama.
2. varginti: Šitie akiniai man netinka – kai paskaitau, tuoj alsìna akis. Alsino savo jie vargais jo ausį.
apalsìnti. apilsti: Beakėdamas apalsìno arklį. Tas kuočės nusidovijęs ir prisisrėbęs barščiais savo, atsigul apsialsìnęs ir su savim kalbėt pagavo.
įalsìnti. nualinti: Žemę įalsìno, tai neauga nieks.
išalsìnti. išvarginti: Išalsìna tie vaikai tą mokytoją.
nualsìnti
1. nuilsti: Besirisdamas nualsinaũ jį, kad nė dvasės negal atgauti. Vijo vijo, tai greit nualsìno arklius. Ai lydi lydi mane broleliai par lygius laukus, par aukštus kalnus, kol nualsino bėrus žirgelius. | Mane nualsino didelis susijaudinimas. Ėmėmės ėmėmės, kol visai nusialsìnom.
2. nuvarginti, nusilpninti: Septynios dešimtys metų gyvenimo nenualsino Martyno sveikatos.
3. nualinti: Tabokas nualsina dirvą, paskui niekas nebeauga.
paalsìnti
1. pailsti: Lėčiau eikit, ka nepaalsỹtumėt tėvuko. Paalsinaũ aš aną gerai, kol mane atnešė. Tik, žiūrėkit, nepasialsýkit belenktyniaudami. Bebėgdamas pasialsinu, pailstu.
2. privarginti: Paalsìna akis.
péralsinti. perilsti: Bėgti, kol rikiuotėje pradės kristi peralsinę širdį rekrūtai?
prialsìnti
1. priilsti: Arklį prialsinaĩ, ilsink nū. Bevarydamas į kalną arklius prialsìno. Aš ją teip prialsýsiu, kad ji ant rugių pradalgės pargrius. Tolei lydėjau lygiais laukeliais, kol priálsinau bėrą žirgelį.
2. privarginti: Manęs su miegu veikiai neprialsinsi: galiu nemiegoti tris naktis. Kaip vėl ižg antros šalies kūnai. alkinimais prialsinti buvo.
užalsìnti. užilsti: Esu gainiotas ir užalsintas buvęs, karė [je] kad buvau. Su savo avims ans muni labai užalsìno.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.