alsúoti, -úoja, -ãvo. įkvėpti ir iškvėpti orą, kvėpuoti, dūsuoti: Dar gyvas, alsúoja. Kol alsúo [ja] – gydyk. Priilsęs sunkiai alsúoja. Tankiai alsuoja ir virpa krečiamas drugio. Pailsę nuo greitai ėjimo alsúo [ja],
t. y. sunkiai dūsuo [ja] – matai, turi sintį. | Ant vienos [šakelės] kukavau, ant antros alsavaũ, nuo trečios uogas rinkau. Taikiu gyvenimu alsuoja mūsų kraštas. Girdi, kaip ošia kiparisai ir kaip alsuoja sunerimus jūra. Ans alsãvo kaip šunį ginęs. Alsúoja kap šuo liežuvį iškišęs. Ko alsúoji kaip varlė, par torą šokusi? Alsuoja kaip roną pjaudamas.
atalsúoti. atgauti kvapą: Spauda žemėn, neatalsúoju. Dvasės negaliu atalsúoti (atgauti) .
įalsúoti. įtraukti alsuojant: Kažin ką šit įalsaváu: pradėjau kosėti.
išalsúoti.
1. iškvėpuoti: Nuo išalsuoto oro ir prakaito buvo tvanku.
2. išgauti alsuojant: Raiba gegelė ryts vakaras kukavo, lig iškukavo, lig išalsãvo nuo močiutės dukrelę.
nualsúoti. padvėsti: Nualsãvo paršelis. Ir tėvas, ir motina įgavo dusulį ir nusialsãvo (numirė) .
praalsúoti. praleisti orą alsuojant: Vaikas par nosį nepraalsúoja.
prialsúoti. prikvėpuoti: Kad nebūtų vėjo, žmonės prialsúotų ir sugadintų orą.
sualsúoti. imti alsuoti: Kelissyk smarkiaus sualsãvo i mirė. Ir Volgos vandenys, ne vandenys, o marios, didžia gyvybės jėga sualsuos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.