anúoti, -úoja, -ãvo
1. ką negreitai, sunkiai vargstant daryti, knibinėti, taisyti: Dirbti negalėdamas, bile ką anuoja. Anuoju peiliu. Baikime iškastąsias durpes anúoti (sustatinėti) . Gali jau eit anúoti (kituoti) langus su kitu. Anúok, kol užanuosi pečių, t. y. skyles užkišk su plytgaliais. Kūdikį anúoti (gaišti su juo; mokyti) . | Gana vargu anúoti (kęsti) . Teip ir anúojamės po namus. Besianúojant (be vargo, lengvai) nuplaukė.
2. valyti, šveisti, mazgoti: Ūkininkės dažniausiai vasaroms skalbinius anúoja. Jų. kalboje, drabužį gerbiant (švarinant), minavojami žodžiai: žluginti, skalbti, velėti, trinkti, prausti, plauti, mazgoti, skalurti, pludurti, šviesti, baltinti ir anuoti. | Reik anuoti (genėti) tankiai taip kamieną, kaip ir didžiąsias šakas.
3. gadinti, naikinti: Vėjas smiltis anúoja, t. y. kelia iš vietos ir neša, verčia, daro kitaip. Jis anúoja, t. y. dirba niekus, niekiuoja, dirba be naudos.
4. teršti: Anúote išanavo gyvenimą mūsų ponas. Vaike, neanúok.
5. užkabinėti: Kam tu tą vaiką anúoji?. Vaike, nesianúok, darykiva tikt, kad veik pareisiva.
apanúoti
1. atlikti ką pamažu, apdailinti, apdirbti: Apanúoju ką. Ant molio cidabru apanúoti (apšlifuoti) karuliai. Apsianãvęs su lauku.
2. apsiteršti: Vaikas apsianãvo.
atanúoti.
1. atlaisvinti. . paleisti: Sakė, atanuõs nuo dvaro žmonims, nebus baudžiavos, ir atanãvo.
2. atlipyti: Atanúok prilipytąjį popierių.
3. atkišti: Atanúok skylę.
įanúoti. įdėti: Įanúok į barščius avinčienos – barščiai bus gardesni. Įanúoju į sidabrą.
išanúoti.
1. su vargu ką atlikti, pabaigti: Išanúok vežimą iš pelkės. | Ateis kunigs vinčiavoti, jaunas dienas išanúoti.
2. išvalyti: Paimk rėtį ir išanúok tus grūdus. Reikia javus išanúoti. [Dumblą] reikia sumesti pirma į kupetą, idant speigai, oras ir vėjas rūgštąsias dalis išanuotų.
3. sugadinti, išmėtyti, sunaikinti, ištuštinti: Vaikai plunksnas ne plėšo, tik išanúo [ja],
t. y. išniekniekiuo [ja]. Marti anytos drabužius išanãvo išnešiojo ir gyvenimą išanãvo. Pėdas išanúok prie spąstų ant sniego, kad lapė neužuostum. Išsianãvo viduriai per gavėnią, t. y. išsituštino. Išsianãvo (išgvero) sveikata.
4. išprievartauti.
nuanúoti.
1. nuvalyti, nušveisti: Nuanúok gerai tus rėmus. Nuanaváu (nupešiau, nuvaliau) tą vištą. | Tave Juras nuanãvo, o tu dar juokiesi, t. y. nuskuto. Šakos tur būti nuanuotos nuo visų šakelių.
2. nusiveikti, nusidirbti: Nusianavęs per naktį, yra silpnas prie dienos darbo.
3. sunkiai nuvykti: Šlapias kelias, atsibodo sėdėti, kol nusianãvome į Jurbarką.
4. pagadinti, į niekus paversti: Mergelė kurpes visai nuanãvo. | Jis aną nuanãvo, t. y. į niekus pavertė.
5. išprievartauti.
paanúoti.
1. padirbėti: Paanúok truputį už mane, mano rankos jau visai pristojo nuo to obliavimo. Taip pasianúosiu (taip padarysiu) .
2. pakeikti: Merga paanãvo savo vediką, t. y. į nieką pavertė. Pasianavaũ su vaikais, t. y. pasibariau. Pasianãvome, t. y. pasikeikėme.
péranuoti. perkalbėti, apgauti: Peranuoju.
praanúoti.
1. atverti, padaryti skylę. . Prasianãvo sau skylę rankai įkišti ir atstūmė klingę. Jis koją prasianãvo (prasitrynė) .
2. prašvilpti, praleisti.
3. prasimanyti: Ana prasianãvo dainas.
prianúoti
1. pridaryti, pritaisyti.
2. prisirinkti, prilįsti: Ratai prisianãvo purvo, t. y. prižleibėjo, prilindo. Prisianãvo šlamo pirtyje ir užsidegė. Žaizda prisianãvo žemėms.
3. prisigerinti, prisigretinti: Ans neprisianãvo prie motriškos, t. y. neprisigretino.
suanúoti
1. sugadinti, sunaikinti: Mukulą suanãvo. Kariuomenę smarkiai suanavo. Jau dabar nesuanuõs teisybę. Merga susianãvo, t. y. jau su vaiku. | Broliai susianãvo šįmet, t. y. persidalino.
2. susipykti: Su kaimynais susianãvo ir dabar nebežino, iš kur pagalbos gauti.
3. susiteršti: Vaikas yr susianãvęs.
užanúoti.
1. užtaisyti: Skylę užanúoti. Aš moku užanúoti pečių, t. y. sklepenę padaryti.
2. prikristi: Akis užsianãvo.
3. anuojant gauti, užpelnyti: Visą gyvenimą tep anavo, o jau nė ką čia užanãvo, nė ką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.