augìmas. áugimas.
1. → augti 1: Dabar palijo, šilta, tai augìmai linų – pernakt sprindį užauga! Koks tų burokų áugimas šį metą! To vaiko ir augìmas – da tik kelių metų, o jau toks bamblys! O Jėzus dauginos išminty ir augime.
2. → augti 5: Darbininkų skaičiaus augimas. Darbo našumo augimas. rūgimas: Nuo tokio augimo (kėlimosi) net tešla išakijo.
3. augimo laikas: Mano augimè jaučiais ardavo. Aš pati savo augìmuos tep dariau. amžius: Vieno áugimo vedvi esav su Barbe. Dabar mano augìmo visi išmirė.
4. ūgis, didumas: Žmogus mažo augìmo. Mano brolis aukšto áugimo buvo. Vyriausia duktė sveika, į sykį augimo. Augìmo buvo kap tėvas.
5. augimo vieta: Mano ten augìmas (aš ten augau) .
6. kilmė: Ji augìmo lietuvė. Toji karalaitė karališko augimo, silpna.
7. auglys, metūgis: Medžio metų áugimus gal suskaityti.
apaugìmas. → apaugti:
1. Krūmais apaugimas. Baisus apžėlimas, apaugìmas to daržo, o nėr kada ravėt. Be apáugimo nebūtų gumbėtų šermukšnio lazdų.
2. Apaugimas bliūdo!
3. → apaugti 4: Tai ir apaugìmas to paršelio – visus apaugo, už visus didžiausias!
ataugìmas. → ataugti 1: Kas iš to kasų ataugìmo, kad plaukai jau žyla.
įaugìmas. → įaugti:
1. Įaugìmai tų šaknų – nė išraut negalima.
2. Ot įaugìmas [katino] – sprandas sprandas, galva galva!
išaugìmas.
1. augumas, ūgis: Kas ano išáugimas, jau lig su tėvu! Tai gražaus išaugìmo medžiai!
2. subrendimas: Teigiamųjų herojų paveikslai parodo didelį rašytojo išaugimą.
nuaugìmas.
1. → nuaugti 2: Dėl nuaugìmo kanopa nuaugs (skylė išeis į kraštą), tik daug nevažinėk.
2. → nuaugti 7: Dėl kojos nuaugimo praeitą šventą gavau būti namie.
3. augumas, ūgis: Kad tu ir nueitum kur su tokiuo savo gražiu nuaugimù! atrodymas, išvaizda: Negražaus nuáugimo motriška. Šerinės kiaulės kitoks buvo kūno nuaugimas.
paaugìmas. → paaugti 1: Tų vaikų greitas paáugimas – ar seniai dar su šlebikėms tebibėgiojo! užderėjimas: Jis giriasi, kad jam paaugę šiemet linai, bet koks ten paaugìmas, jei tesurovė vieną vežimą! Velniškas dobilų buvo paáugimas.
péraugimas. → peraugti 1: Bulvių peraugimu vadinamas toks reiškinys, kai ant bulvės užauga gumbeliai.
praaugìmas. → praaugti 1: Kas iš to praáugimo, vis tiek aš stipresnis tebesu už aną.
priaugìmas.
1. → priaugti 5: Jau ir priaugìmas tų žolių – visai daržą baigia stelbt.
2. → priaugti 6: Kasmet turime didžiulį pramonės bruto produkcijos priaugimą.
3. augimo metas: Vaikas priaugimè – pats tas duonaėdys. Bernadynai nėra stovėję Palangoj mano priaugime, nebent seniau.
suaugìmas.
1. → suaugti 3: Tai suaugìmai – palikau vaikus, dabar vyrai!
2. suaugusi vieta: Dėl pleurito susidarę suaugimai taip pat reikalingi gydymo. Vėjas nuplėšė šaką per suaugìmą. Kažin ar koja per suaugìmą nebeluš, ar bus stipri?
užaugìmas.
1. → užaugti 2: Kad ir užaugìmas tų karpų – kap bandos!
2. augimo metas: Mano užaugimè niekad to nebuvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.